Atostogų kaupimas: kada reikėtų pristabdyti?

Tiems iš mūsų, kurie nevengia poilsio dienas iškeisti į darbo, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, verta žinoti, kad ši praktika gali turėti nemalonių pasekmių. Neskaitant pervargimo dėl pernelyg įtempto darbo režimo, sukauptos atostogų dienos taip pat gali būti „nurašomos“, t.y. anuliuojamos. Šiame straipsnyje apžvelgsime kokiomis aplinkybėmis taip gali nutikti ir ką daryti, kad šios situacijos būtų išvengta.

Kasmetinės atostogos

Visų pirma, kiek gi atostogų darbuotojui priklauso per metus? Pasak Darbo kodekso (toliau – DK) 126 str., darbuotojui, dirbančiam penkias darbo dienas per savaitę, per metus privaloma suteikti ne mažiau kaip 20 dienų atostogų, o dirbantiems šešias dienas per savaitę – ne mažiau kaip 24 dienas atostogų. Darbo laikotarpis skaičiuojamas nuo pirmosios darbo dienos pagal darbo sutartį, pvz.: įsidarbinus 2021 m. rugsėjo 1 d., ir dirbant penkias dienas per savaitę, visos 20 atostogų dienų yra įgyjamos 2022 m. rugsėjo 1 d. Verta paminėti, kad prie darbo dienų yra priskiriamos ir tos dienos, kuriomis darbuotojas negalėjo dirbti dėl laikinojo nedarbingumo, šeimos narių slaugymo, motinystės, papildomų, studijų ar kitų atostogų, o teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų įgyjama kai yra sukaupiama bent viena atostogų diena.

DK numatytos atostogų dienos turi labai aiškų tikslą – suteikti darbuotojams reikalingų poilsio dienų. Jomis nepasinaudojus neabejotinai kenčia ne tik darbuotojo darbo našumas, bet ir jo sveikata. Tai – viena iš priežasčių dėl kurios DK numato, kad darbdaviams ir darbuotojams yra draudžiama susitarti dėl kasmetinių atostogų pakeitimo pinigine kompensacija, o vienintelė to išimtis – darbo sutarties nutraukimas. Tad, nuolatiniame darbe, kurio neplanuojama keisti, sukauptas atostogas vienaip ar kitaip išnaudoti reikės.

Darbas atostogų sąskaita

Kad ir kaip būtų, tam tikros aplinkybės gali lemti tai, kad sukauptos atostogų dienos lieka nepanaudotos – galbūt darbdaviui stinga resursų ir darbuotojas, abipusiu sutarimu, išnaudoja ne visas atostogų dienas, o galbūt darbuotojas tiesiog nori sukaupti daugiau poilsio dienų. Kadangi DK numato, kad darbuotoją yra privaloma išleisti atostogų bent kartą per metus ne mažesniam nei 10 darbo dienų laikotarpiui, teoriškai, kiekvienais metais gali likti iki 10 nepanaudotų atostogų dienų (dirbant šešias dienas per savaitę – iki 14).

Atostogų nurašymas

Didžiausia problema, su kuria gali susidurti darbuotojas, per ilgai kaupdamas poilsio dienas – atostogų nurašymas. Pasak 2020 m. DK 127 str. 5 dalį, įmonė turi teisę (nors ir neprivalo) nurašyti darbuotojų sukauptas atostogas, kurios yra senesnės nei 3 metai. Pavyzdžiui, darbuotojui pradėjus dirbti 2019 m. vasario 1 d., teisė pasinaudoti sukauptomis atostogomis už pirmuosius darbo metus yra prarandama 2023 m. sausio 1 d. Svarbu pabrėžti, kad tokiu atveju yra prarandamos ne tik sunkiai užtarnautos poilsio dienos, bet ir visi už nurašytas atostogų dienas skiriami atostoginiai. Būtent todėl yra itin svarbu laiku pasinaudoti uždirbtomis atostogomis.

Šiai tvarkai taip pat galioja kelios išimtys. Sukauptos atostogų dienos negali būti nurašytos jeigu darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti dėl laikinojo nedarbingumo, vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų. Tokiais atvejais darbuotojui turi būti suteikta galimybė sukauptas poilsio dienas išnaudoti.

Svarbu paminėti ir tai, kad siekiant nurašyti sukauptas kasmetines atostogas, darbdavys privalo informuoti darbuotoją apie atostogų nurašymo tvarką – kada bus pirmas atostogų nurašymas ir kada atostogos bus nurašomos toliau (pavyzdžiui kiekvienų metų sausio 1 d.), iki kada darbuotojas galės pasinaudoti sukauptomis atostogomis ir kada šis terminas gali būti pratęsiamas. Taip pat turi būti numatomos visos kitos galimos aplinkybės. Susipažinęs su šia tvarka, darbuotojas tą patvirtina parašu.

Taigi, per ilgai kaupiamos brangios atostogų dienos gali būti nurašytos ir netapti nei išsvajotu poilsiu, nei pinigais. Kiekvienas darbuotojas turėtų akylai sekti savo darbo laiką ir leisti sau atsikvėpti kaip tą numato Darbo kodeksas. Bene vienintelė pateisinama priežastis neišnaudoti sukauptų atostogų dienų – išėjimas iš darbo arba darbovietės keitimas, kadangi tokiu atveju DK 127 str. 6 d. leidžia užsitarnautą poilsį iškeisti į piniginę kompensaciją. Jeigu darbovietės keisti visgi neplanuojate, išnaudokite kasmetines atostogas kol tą padaryti dar ne per vėlu.