Kai gaunate pajamas iš akcijų pardavimo, šios pajamos tampa objektu apmokestinimui. Apmokestinamas skirtumas tarp gautų pajamų ir akcijų įsigijimo kainos. Įsigijimo kaina apima visas išlaidas, priskiriamas akcijų įsigijimui, tokias kaip komisiniai, mokesčiai, ir kitos susijusios išlaidos.
**Pajamų Mokesčiai Gyventojams**
Gautos pajamos iš akcijų pardavimo, jei jos neviršija 120 VDU, bus apmokestinamos 15% tarifu. Bet jei jūsų pajamos viršija šį lygį, tarifas kyla iki 20%.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad norint nustatyti, ar pajamos neviršija 120 VDU, sumuojamos ne tik akcijų pardavimo pajamos, bet ir kitos gautos pajamos (išskyrus darbo užmokestį, dividendus ir pajamas iš IV). Jei turite ir akcijų pardavimo pajamas, ir kitų apmokestinamųjų pajamų, jos bus sumuojamos, ir bus taikomi atitinkami 15% arba 20% tarifai (GPMĮ 6 straipsnis).
Akcijų pardavimo pajamos, gaunamos gyventojo, yra priskiriamos B klasės pajamoms, kurias reikia deklaruoti ir sumokėti pajamų mokestį.
Akcijų pardavimo pelnas, neviršyjantis 500 EUR, neapmokestinamas (GPMĮ 17 straipsnio 30 dalis). Tačiau ši lengvata netaikoma, kai:
1. Akcijos pardavinėjamos išleidusiai įmonei;
2. Akcijos buvo įsigytos didinant įmonės įstatinį kapitalą iš įmonės lėšų (yra papildomų sąlygų);
3. Pajamos iš akcijų pardavimo gautos iš užsienio įmonių, kurios yra įregistruotos ar kitaip organizuotos specialiose teritorijose;
4. Kai akcijos yra laikomos perleistomis įmonės likvidavimo metu.
**Įmonių Mokesčiai**
Pajamos iš turto vertės padidėjimo (skirtumas tarp akcijų pardavimo ir įsigijimo kainų) apmokestinamos pelno mokesčiu, kuris gali būti 5% arba 15%.
Pajamos iš turto vertės padidėjimo nėra apmokestinamos, jei patenkinami šie reikalavimai:
1. Įmonė, kuri pardavinėja akcijas, yra įregistruota ar kitaip organizuota Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria yra sudaryta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.
2. Akcijas perleidžianti įmonė turėjo daugiau kaip 10% įmonės, kurios akcijos perleidžiamos, balsus suteikiančių akcijų ne trumpiau kaip 2 m. be pertraukų.
Ši lengvata netaikoma, kai akcijos perleidžiamos jas išleidusiai įmonei.
Investicinio projekto lengvata – tai viena svarbiausių mokesčių lengvatų verslui Lietuvoje, leidžianti įmonėms reikšmingai sumažinti pelno mokestį. Investuojant į veiklos plėtrą, naujų produktų kūrimą ar technologijų atnaujinimą, įmonės gali iki 100 % investicinių išlaidų atskaityti iš apmokestinamojo pelno.
Ši lengvata skatina verslą modernizuoti veiklą, didinti pajėgumus ir diegti inovacijas, kartu optimizuojant mokestinę naštą.
Koks turtas gali būti priskiriamas investiciniam projektui?
Investicinio projekto lengvata taikoma tik naujam ir anksčiau nenaudotam ilgalaikiam turtui, kuris yra naudojamas įmonės veikloje. Svarbu, kad turtas tiesiogiai dalyvautų gamybos ar paslaugų teikimo procese ir būtų pagamintas ne anksčiau kaip prieš dvejus metus.
Pagal Pelno mokesčio įstatymą lengvata gali būti taikoma tokioms turto kategorijoms kaip:
mašinos ir gamybiniai įrenginiai,
technologinė įranga,
informacinių technologijų ir ryšio priemonės,
programinė įranga,
įsigytos teisės,
krovininiai automobiliai.
Kada investicija laikoma investiciniu projektu?
Investicija laikoma investiciniu projektu, jei ji skirta verslo plėtrai ar veiklos modernizavimui, pavyzdžiui:
naujo produkto ar paslaugos sukūrimui,
gamybinių ar paslaugų teikimo pajėgumų didinimui,
naujos veiklos vietos ar padalinio steigimui,
naujo technologinio proceso įdiegimui arba esamo proceso modernizavimui.
Kaip investicijos mažina pelno mokestį?
Investicinio projekto išlaidos gali sumažinti įmonės apmokestinamąjį pelną iki 100 %. Jei investicijų suma viršija įmonės pelną, nepanaudota dalis gali būti perkeliama ir naudojama pelnui mažinti dar ketverius ateinančius mokestinius laikotarpius.
Likusi pelno dalis apmokestinama galiojančiu pelno mokesčio tarifu (2025 m. – 16 %).
Ar galima mokėti dividendus?
Net ir pasinaudojus investicinio projekto lengvata, įmonė gali išmokėti dividendus akcininkams. Tai galima daryti ir tuo atveju, jei dėl investicijų apmokestinamasis pelnas sumažėja iki nulio.
Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalioja Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai dėl finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimo ir pateikimo terminų. Metinis finansinių ataskaitų rinkinys turės būti patvirtintas ir Juridinių asmenų registrui (JAR) pateiktas per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, įsigaliojantys nuo 2026-07-01, nustato naują visuotinio eilinio susirinkimo terminą bei finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo datą.
AB ir UAB eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turės įvykti kasmet ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (anksčiau buvo 4 mėnesiai) (ABĮ 24 str. 1 d.).
Šio susirinkimo patvirtintus finansinių ataskaitų rinkinius įmonės privalės pateikti ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 58 str. 3 d.). Taigi, pateikimo galutinis terminas visais atvejais bus gegužės 31 diena. Ankstesnės redakcijos ABĮ finansinių ataskaitų rinkinius reikalavo pateikti per 30 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.
Naujosios ABĮ nuostatos įsigalioja tik nuo 2026-07-01, todėl 2025 metų finansines ataskaitas reikės tvirtinti ir JAR teikti sena tvarka: patvirtinti per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir pateikti per 30 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.
Naujosios ABĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo įvykimo termino taikomos bendrovėms, kurių finansiniai metai pasibaigia 2026-07-01 ar vėliau.
ABĮ 58 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios nustato Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais likviduojamų bendrovių finansinių ataskaitų teikimo JAR tvarką, nesikeičia. Tokių įmonių nepatvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
Nekilnojamojo turto savininkams – svarbios žinios! Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios nauja tvarka, pagal kurią NT, parduodant nepasibaigus 10 metų laikotarpiui, bus galima parduoti be pajamų mokesčio jau po 5 metų išlaikymo.
Šis pakeitimas priimtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) pakeitimu, kurį patvirtino Seimas.
Pagal šiuo metu galiojantį GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 27 punktą:
Pajamos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį turtą neapmokestinamos, jei:
Turtas buvo išlaikytas ne trumpiau kaip 10 metų;
Arba asmuo buvo deklaravęs gyvenamąją vietą tame būste bent 2 metus iki pardavimo.
Kas keisis nuo 2026 m.?
Seimas priėmė pakeitimus, kuriais:
NT išlaikymo laikotarpis trumpinamas nuo 10 metų iki 5 metų;
Lengvata taikoma atgaline data – tai reiškia, kad jei NT buvo įsigytas 2021 m., jau 2026 m. bus galima jį parduoti be pajamų mokesčio.
LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas (įsigalios nuo 2026-01-01)
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atnaujino savo oficialią poziciją dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais, kai pagal sandorius sumos mokamos dalimis. Tai ypač aktualu gyventojams ir verslui, sudarantiems didesnės vertės civilinius sandorius, pavyzdžiui – perkant transporto priemones, nekilnojamąjį turtą, ar vykdant paskolų sutartis.
Kas pasikeitė?
Iki šiol VMI pozicija buvo griežta: jeigu bendra sandorio suma viršijo 5 000 Eur, visas atsiskaitymas turėjo būti vykdomas negrynaisiais pinigais – net jeigu pinigai buvo mokami dalimis. Toks aiškinimas dažnai kėlė nepatogumų ir net teisinius ginčus.
Atsižvelgdama į teismų praktiką, kurioje sprendimai buvo priimami ne mokesčių administratoriaus naudai, VMI pakeitė savo išaiškinimą.
Naujasis išaiškinimas
Pagal bet kokį sandorį grynaisiais pinigais galima atsiskaityti ne didesne kaip 5 000 Eur suma – net jei visa sandorio vertė yra didesnė ir atsiskaitoma dalimis.
Tai reiškia, kad nuo šiol:
Net ir sudarant, pavyzdžiui, 10 000 Eur vertės sutartį, iki 5 000 Eur galima sumokėti grynaisiais pinigais;
Likusi suma privalo būti sumokėta negrynaisiais pinigais – pavedimu.
Konkretus pavyzdys
Perkate automobilį už 10 000 Eur:
Galite sumokėti iki 5 000 Eur grynaisiais,
Kiti 5 000 Eur turi būti sumokėti pavedimu ar kitu negrynųjų pinigų būdu.
Kam taikoma ši taisyklė?
Šis apribojimas ir išaiškinimas taikomas visiems civiliniams sandoriams, įskaitant:
Pirkimo–pardavimo sutartis,
Paskolų sutartis (jeigu laikomasi notarinės formos),
Dividendų mokėjimą.
Ką svarbu žinoti?
✔ Visuomet rekomenduojama:
Visi sandorio mokėjimai (tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais) būtų dokumentuoti;
Sudarant didelės vertės sandorius – pasitarti su teisininku arba buhalteriu;
Įsitikinti, kad visi sandorio punktai atitinka ne tik civilinę teisę, bet ir mokesčių teisės reikalavimus.
Lietuvos Respublikos Seimas 2025 m. patvirtino vieną didžiausių pastarųjų metų mokestinių reformų, kurios didžioji dalis įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Pakeitimai palies beveik visas mokesčių grupes – nuo pelno ir gyventojų pajamų mokesčių iki pridėtinės vertės bei nekilnojamojo turto mokesčių.
📈 Pelno mokestis
Standartinis tarifas didėja nuo 16 % iki 17 %.
Lengvatinis tarifas didėja nuo 6 % iki 7 %.
Naujai įsteigtos įmonės galės pasinaudoti 0 % pelno mokesčio lengvata 2 metus (anksčiau – 1 metai).
Įmonėms sudaroma galimybė momentiniu būdu nudėvėti ilgalaikį turtą (kompiuteriai, įranga, programos).
👤 Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
NPD (neapmokestinamasis pajamų dydis) bus taikomas pajamoms iki 2562,49 Eur per mėnesį.
Įvedamas progresinis GPM modelis:
iki 36 VDU (~6900 €/mėn.) – 20 %,
nuo 36 iki 60 VDU – 25 %,
virš 60 VDU – 32 %.
Individualios veiklos pajamos taip pat įtraukiamos į šią progresiją, bet iki 35 000 Eur metinių pajamų bus taikoma mokesčių kredito lengvata.
Verslo liudijimo riba didėja iki 50 000 Eur per metus.
NT pardavimas bus neapmokestinamas, jei turtas išlaikytas ne trumpiau nei 5 metus (vietoj 10 m.).
🧾 Pridėtinės vertės mokestis (PVM)
Knygoms ir neperiodiniams leidiniams – mažinamas PVM nuo 9 % iki 5 %.
Kitiems 9 % tarifą turėjusiems produktams ir paslaugoms – taikomas naujas 12 % tarifas.
Nebetaikoma PVM lengvata šildymui, karštam vandeniui ir malkoms.
🏠 Nekilnojamojo turto mokestis (NT)
Įvedamas papildomas 0,2 % NT tarifas komerciniam NT – lėšos bus skirtos gynybai.
NT apmokestinamas net jei statyba nebaigta ir neregistruotas baigtumas.
5 metus po žemės ūkio veiklos nutraukimo nebus skaičiuojamas NT mokestis už buvusį ūkinės paskirties turtą.
Patikslinta tarifų skalė – progresiniai tarifai nuo 0,2 % iki 1 % pagal NT vertę.
🟢 Ką svarbiausia žinoti?
Mažoms įmonėms – palankesnės sąlygos pradžioje.
Aukštas pajamas gaunantys gyventojai – mokės daugiau.
Dauguma PVM tarifų – didėja arba perskirstomi.
Praktiškai visiems verslams teks peržiūrėti buhalterines sistemas ir kainodarą dar iki 2026 m. pradžios.
Įmonių finansinė atskaitomybė 2024 metais Lietuvoje turi būti rengiama pagal naujausias Finansų ministerijos gaires
2024 m. įmonių finansinė atskaitomybė Lietuvoje turi būti rengiamas laikantis naujausių Finansų ministerijos pateiktų gairių. 2024 m. rugsėjo 20 d. paskelbtas Finansų ministerijos išaiškinimas „Dėl įmonės priskyrimo Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme nustatytoms įmonių kategorijoms“ padėjo apibrėžti, kaip tiksliai įmonės turėtų būti priskiriamos skirtingoms kategorijoms.
Įmonių kategorijų klasifikacija
Pagal minėtą išaiškinimą, įmonės skirstomos į keturias pagrindines kategorijas:
Mikro įmonės – tai įmonės, kurios atitinka bent du iš šių kriterijų:
Pajamos neviršija 700 000 EUR per metus.
Turto vertė ne didesnė nei 350 000 EUR.
Įmonėje dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų.
Mažos įmonės – ši kategorija apima įmones, kurios atitinka bent du iš šių kriterijų:
Pajamos neviršija 8 mln. EUR.
Turto vertė yra ne didesnė nei 4 mln. EUR.
Įmonėje dirba ne daugiau kaip 50 darbuotojų.
Vidutinės įmonės – įmonės, kurios atitinka bent du iš šių kriterijų:
Pajamos neviršija 40 mln. EUR.
Turto vertė yra ne didesnė nei 20 mln. EUR.
Įmonėje dirba ne daugiau kaip 250 darbuotojų.
Didelės įmonės – į šią kategoriją patenka visos įmonės, kurios viršija bent du iš vidutinėms įmonėms nustatytų kriterijų.
Šios klasifikacijos pagrindinis tikslas – užtikrinti atskaitomybės skaidrumą ir adekvatų duomenų atvaizdavimą kiekvienoje kategorijoje. Be to, kategorijos turi įtakos 2024 m. finansinės atskaitomybės detalių lygiui ir papildomiems reikalavimams.
Praktiniai klasifikacijos taikymo aspektai
Įmonių 2024 finansinės atskaitomybės įstatymas nustato, kad įmonės, kurių finansiniai rodikliai kinta, gali pereiti į kitą kategoriją, tačiau tai gali būti daroma tik tada, kai atitinkami kriterijai yra tenkinami dvejus metus iš eilės. Naujas Finansų ministerijos išaiškinimas taip pat pabrėžia, kad svarbu laiku peržiūrėti kiekvienos įmonės rodiklius, siekiant užtikrinti teisingą ataskaitų pateikimą ir atitikimą teisiniams reikalavimams.
Norint sudaryti finansines ataskaitas Lietuvoje 2024 metais, svarbu žinoti, kad ataskaitų reikalavimai skiriasi priklausomai nuo įmonės dydžio. Mikro įmonėms taikomi supaprastinti finansinės atskaitomybės standartai, mažosioms ir vidutinėms įmonėms – vidutinio lygio ataskaitų reikalavimai, o didelės įmonės turi atlikti pilną audito ir pateikti išsamias ataskaitas. Šie reikalavimai užtikrina teisingą finansinių ataskaitų sudarymą, atitikimą bei atitiktį teisinėms nuostatoms. Mikro įmonėms taikomi supaprastinti finansinės atskaitomybės standartai, mažosioms ir vidutinėms – vidutinio lygio ataskaitų reikalavimai, o didelėms įmonėms tenka pilno audito ir išsamios ataskaitų pateikimo atsakomybė. Naujausias išaiškinimas patvirtino, kad reikalavimai yra proporcingi įmonės dydžiui bei veiklos mastui. Norint sudaryti finansines ataskaitas Lietuvoje 2024 metais, svarbu žinoti, kad ataskaitų reikalavimai skiriasi priklausomai nuo įmonės dydžio.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vis aktyviau naudoja technologijas bei duomenų analizę siekdama užtikrinti sąžiningą mokesčių mokėjimą ir skaidrų apskaitos vedimą. Viena iš pagrindinių priemonių, padedančių VMI tikrinti verslo subjektų veiklą, yra mėnesinių PVM deklaracijų FR0600 formos duomenų lyginimas su i.SAF – išmaniąja mokesčių administravimo sistema, kurioje pateikiamos išrašytų ir gautų sąskaitų faktūrų duomenys.
Kas yra FR0600 forma ir i.SAF?
FR0600 forma – tai mėnesinė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracija, kurią mokesčių mokėtojai teikia VMI. Ši forma apima PVM apmokestinamų sandorių apyvartą, PVM sumas bei grąžintiną arba mokėtiną PVM.
i.SAF (Išmanioji Sąskaitų Faktūrų sistema) – tai VMI sukurta duomenų platforma, į kurią visi juridiniai asmenys kas mėnesį turi teikti informaciją apie išrašytas ir gautas sąskaitas faktūras. Ši sistema leidžia VMI realiu laiku stebėti įmonių komercinę veiklą ir vertinti sąskaitų atitikimą tarp verslo partnerių.
Kodėl VMI lygina FR0600 duomenis su i.SAF?
VMI lygina PVM deklaracijos (FR0600 formos) duomenis su i.SAF, siekdama užtikrinti, kad PVM apskaita būtų tvarkoma teisingai ir skaidriai. Tai padeda atskleisti šias problemas:
Deklaruotų ir realių sąskaitų neatitikimai – kai įmonė deklaruoja mažesnę PVM sumą FR0600 formoje nei nurodo i.SAF sistemoje. Toks neatitikimas gali rodyti klaidą apskaitoje arba bandymą sumažinti mokėtiną PVM.
Neužfiksuotos operacijos – kai verslas pamiršta įtraukti gautas ar išrašytas sąskaitas faktūras į i.SAF arba deklaracijoje pateikia tik dalį operacijų.
Kryžminiai tikrinimai – VMI gali lyginti ne tik vienos įmonės i.SAF ir FR0600 duomenis, bet ir analizuoti verslo partnerių pateiktą informaciją. Pvz., jei viena įmonė deklaruoja išrašytą sąskaitą, bet kita įmonė šios sąskaitos neįtraukia į savo apskaitą, tai gali sukelti papildomus klausimus.
Ką daryti įmonėms?
Įmonės, norėdamos išvengti galimų problemų, turėtų skirti ypatingą dėmesį šiems aspektams:
Apskaitos tikslumas: svarbu užtikrinti, kad visa apskaitos informacija, ypač PVM apskaita, būtų pateikiama tiksliai ir laiku tiek FR0600 formoje, tiek i.SAF. Būtina patikrinti, ar visos išrašytos ir gautos sąskaitos faktūros yra tinkamai įtrauktos į apskaitą.
Automatizavimas: įmonėms rekomenduojama naudoti apskaitos programas, kurios gali automatiškai generuoti ir teikti sąskaitų faktūrų duomenis į i.SAF. Tai ne tik sumažina žmogiškųjų klaidų riziką, bet ir užtikrina duomenų pateikimo tikslumą.
Vidiniai auditai: periodiškai verta atlikti vidinius apskaitos auditus, kad būtų galima nustatyti galimas neatitikimų priežastis ir jas ištaisyti prieš pateikiant duomenis VMI.
Bendradarbiavimas su apskaitininkais: įmonės vadovai turėtų bendradarbiauti su savo apskaitos specialistais, kad būtų užtikrintas tinkamas duomenų teikimas ir visų PVM deklaracijų atitikimas i.SAF sistemoje.
Pasekmės neatitikimų atveju
Jei VMI aptinka neatitikimų tarp FR0600 ir i.SAF duomenų, įmonė gali būti paprašyta pateikti paaiškinimus arba ištaisyti klaidas. Rimtesniais atvejais, kai įtariama mokesčių vengimo schema, VMI gali inicijuoti išsamų patikrinimą. Jei nustatomi pažeidimai, įmonėms gali būti taikomos baudos, o kai kuriais atvejais – delspinigiai už nesumokėtus mokesčius.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalios naujos taisyklės dėl PVM apmVirtualių Renginių Apmokestinimo Pokyčiai Nuo 2025 m. – Svarbiausia Informacija Lietuvoje
Įsigaliojus naujiems mokesčių reikalavimams, nuo 2025 m. Lietuvoje pasikeis virtualių renginių, transliuojamų internetu, apmokestinimas. Šie pokyčiai svarbūs įmonėms, organizuojančioms kultūros, meno, sporto renginius ar mokymus bei tiesiogiai juos transliuojančioms platformoms, nes ES nustatė naujas PVM taisykles. Šiame straipsnyje aptarsime, kokius pokyčius renginių organizatoriai ir interneto platformos turi žinoti, kad atitiktų naujus ES reikalavimus.
Dabartinis PVM reguliavimas galioja iki 2024 m. pabaigos
Dabartinėse PVM taisyklėse nėra aiškiai nustatyta, kaip vertinti virtualių renginių teikimo vietą mokesčių požiūriu. Pagal Lietuvos PVMĮ, fizinių renginių paslaugų teikimo vieta yra renginio vieta. Tačiau 2021 m. ES Teisingumo Teismas (ESTT) byloje „Geelen“ nusprendė, kad virtualių renginių paslaugų teikimo vieta turėtų būti laikoma teikėjo įsisteigimo vieta. Šis sprendimas sukėlė iššūkių, nes virtualūs renginiai neturi konkrečios fizinės vietos.
Naujasis PVM reguliavimas virtualiems renginiams nuo 2025 m.
2025 m. sausio 1 d. įsigalios ES patvirtintos PVM taisyklės, kurios apibrėžia, kad virtualių renginių teikimo vieta priklausys nuo paslaugos gavėjo šalies. Jei renginį stebi neapmokestinamasis asmuo (fizinis asmuo), PVM bus taikomas toje ES valstybėje, kurioje jis gyvena. Tai reiškia, kad įmonės, kurios organizuoja mokymus, seminarus ar kitus renginius internetu, turės pritaikyti PVM tarifą pagal paslaugos gavėjo šalį.
Pokyčių įgyvendinimas Lietuvoje
Lietuvos Finansų ministerija parengė PVMĮ pataisas, kurios atitinka naują ES direktyvą. Pagal šias pataisas, jei paslaugos gavėjas yra fizinis asmuo, renginys bus apmokestinamas pagal jo buvimo vietą. Tai bus taikoma įvairioms paslaugoms, tarp kurių – kultūros, meno, sporto renginiai bei įvairios mokymų paslaugos, transliuojamos internetu.
B2C ir B2B paslaugų apmokestinimo skirtumai
B2C (verslas-vartotojui): Paslaugos apmokestinamos pagal pirkėjo šalies PVM tarifą.
B2B (verslas-verslui): Paslaugos apmokestinamos pagal pirkėjo buvimo vietą. Šiuo atveju, pirkėjas (įmonė) privalės atvirkštiniu būdu sumokėti PVM.
Virtualių renginių ir elektroninių paslaugų skirtumas
Svarbu pabrėžti, kad virtualių renginių transliacijos internetu nėra laikomos elektroninėmis paslaugomis. Elektroninės paslaugos paprastai teikiamos automatiškai, be tiesioginio žmogaus įsikišimo, o virtualūs renginiai yra „gyvi“ ir interaktyvūs. Todėl jų apmokestinimas yra kitoks nei standartinių elektroninių paslaugų.
Ką turėtų žinoti renginių organizatoriai ir platformos?
Nuo 2025 m. Lietuvos įmonės, teikiančios virtualius renginius kitų ES šalių gyventojams, privalės taikyti PVM pagal pirkėjo šalies tarifą. Šios įmonės turės galimybę registruotis pirkėjo valstybės PVM mokėtoju arba naudoti „One Stop Shop“ (OSS) sistemą. Renginių transliuojančioms platformoms ypač svarbu nustatyti, ar jų turinys laikomas elektronine paslauga ar virtualiu renginiu, nes tai nulems jų atsakomybę mokesčių atžvilgiu.
Apibendrinimas
Šie PVM pakeitimai yra svarbūs virtualius renginius organizuojančioms įmonėms, nes apmokestinimas nuo 2025 m. priklausys nuo žiūrovo vietos. Tai reikalauja iš renginių organizatorių bei platformų peržiūrėti savo PVM strategijas ir pasiruošti tarptautiniam apmokestinimo mechanizmui per OSS sistemą, siekiant užtikrinti, kad mokestinės prievolės būtų vykdomos teisingai.
2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje numatomi svarbūs PVM įstatymo (PVMĮ) pakeitimai, kurių tikslas yra perkelti Europos Sąjungos PVM direktyvų nuostatas į Lietuvos teisę ir supaprastinti mokesčių taikymą smulkiajam verslui bei sureguliuoti PVM taikymą nekilnojamojo turto (NT) pagerinimui. Šie pokyčiai paveiks tiek smulkiuosius verslininkus, tiek NT sektorių.
1. Smulkiojo verslo schema
Numatoma, kad smulkiojo verslo schema bus viena svarbiausių PVMĮ pakeitimų dalis. PVM registracijos riba smulkiajam verslui bus padidinta nuo esamos 45 000 EUR ribos iki 55 000 EUR metinių pajamų. Tai reiškia, kad verslininkai, kurių metinė apyvarta neviršys šios ribos, galės išvengti PVM mokėjimo prievolės.
Kas keičiasi smulkiam verslui
Sezoniniai verslai (pavyzdžiui, mugėse ar festivaliuose dalyvaujantys prekiautojai) nuo 2025 m. sausio mėn. turės atidžiai skaičiuoti savo pajamas ir registruotis PVM mokėtojais, jei jų pajamos viršys 55 000 EUR. Anksčiau PVM prievolės galėjo būti išvengiama dėl pajamų slenkančio skaičiavimo būdu, tačiau naujoji sistema reikalauja atskirai skaičiuoti kalendorinius metus.
Indėlis į ekonominę veiklą: tai svarbus žingsnis skatinti smulkųjį verslą, nes didesnė PVM riba leis smulkiems verslininkams išlaikyti daugiau lėšų ir investuoti į savo veiklą. Tačiau tai reikalauja atsargumo, nes viršijus ribą smulkūs verslai privalės apmokestinti visas ateinančių metų pajamas.
2. NT esminis pagerinimas
PVMĮ projektas taip pat numato esminius pakeitimus, susijusius su nekilnojamojo turto (NT) pagerinimu. Naujoji reglamentavimo tvarka keičia PVM taikymo principus NT, ypač atsižvelgiant į kapitalinius pagerinimus ar esmines rekonstrukcijas.
Esminiai pakeitimai NT sektoriui:
Esminis pagerinimas: pagal numatomus pakeitimus, kai NT objektas yra esmingai pagerinamas ar rekonstruojamas (pvz., pastato vertė reikšmingai didinama per kapitalines investicijas ar remontą), išlaidos bus apmokestinamos PVM. Tai apima tiek naujų pastatų statybą, tiek esamų objektų modernizaciją.
NT vertės didėjimas: pagerinus NT objektą, kai vertė padidėja ženkliai, pagerinimo išlaidos privalo būti įtrauktos į PVM apskaičiavimą, net jei pradinė vertė buvo PVM neapmokestinama. Tai reiškia, kad verslininkai, vykdantys nekilnojamojo turto vystymo projektus ar atlikdami kapitalinius remontus, turės apskaičiuoti PVM pagal šias išlaidas.
3. Poveikis verslui ir ekonomikai
Poveikis smulkiems verslininkams: padidinta PVM registracijos riba yra reikšminga pagalba mažoms įmonėms, nes tai leis joms išvengti administracinių mokesčių naštos, jei jų apyvarta neviršija 55 000 EUR. Tačiau verslai, kurie veikia sezoniškai ar turi nepastovias pajamas, turės atidžiai planuoti savo veiklą.
NT sektoriaus atsakas: NT sektoriuje šie pakeitimai turėtų paskatinti didesnį skaidrumą ir tikslumą, nes pagerinimai ar statybos projektai bus aiškiau apmokestinami PVM. Tai ypač svarbu dideliems projektams, kur NT objekto vertė ženkliai padidėja dėl kapitalinių investicijų.
Šie pakeitimai, įsigaliojantys nuo 2025 m., siekia padidinti smulkaus verslo konkurencingumą ir užtikrinti skaidresnį PVM taikymą NT sektoriuje. Smulkiems verslams rekomenduojama atidžiai peržiūrėti savo pajamų struktūrą ir planuoti, kaip išvengti nenumatytų mokesčių, o NT įmonėms teks tinkamai pasiruošti projektų apmokestinimui PVM.
2024 metų rugpjūčio 14 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė svarbius nutarimus, pakeičiančius ankstesnę atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarką. Šie pakeitimai prisitaiko prie šiuolaikinės finansinės praktikos reikalavimų ir užtikrina didesnį aiškumą bei tvarkos suderinamumą su kitais teisės aktais, įskaitant grynųjų pinigų apvalinimo įstatymą bei Finansinės apskaitos įstatymą.
Esminiai Pakeitimai
1. Bendra mokėtina suma Vienas iš esminių pakeitimų yra susijęs su 18.6 papunkčiu. Naujojoje redakcijoje aiškiai nurodoma, kad dokumentuose privaloma nurodyti bendrą mokėtiną sumą. Ši nuostata apima ir atvejus, kai prekės yra superkamos, kas reiškia, kad tiek prekių pirkimo, tiek pardavimo atvejais turi būti tiksliai nurodyta bendra suma.
2. Apvalinimo suma Taip pat buvo pridėtas naujas 19.3 papunktis, kuris įtvirtina apvalinimo sumos nurodymo taisyklę. Pagal šią nuostatą, tais atvejais, kai atsiskaitymams taikomas apvalinimas, remiantis Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymu, turi būti aiškiai nurodoma apvalinimo suma bei bendra suma po apvalinimo. Šis punktas siekia užtikrinti skaidrumą apskaitoje ir sudaryti sąlygas aiškesnei finansinei atskaitomybei, atitinkančiai naujausias apskaitos taisykles.
3. Taksi atsiskaitymai Svarbus dėmesys skirtas ir taksi automobilių atsiskaitymų sistemai. Pakeistas 23.10 papunktis numato, kad lengvuosiuose taksi automobiliuose turi būti naudojami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) registruoti taksometrai, kurie yra sujungti su atitinkamais spausdintuvais, nurodytais Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse. Kiekviename automobilyje turi būti pildomas kasos operacijų žurnalas, kurio forma ir pildymo tvarka nustatyta VMI. Šis pakeitimas skirtas pagerinti taksi paslaugų kontrolę ir apskaitos tvarkymą, sumažinant galimybes klaidoms ar piktnaudžiavimui.
Pakeitimų Įsigaliojimas
Nors šie pakeitimai oficialiai paskelbti 2024 metų rugpjūčio 14 dieną, kai kurios nuostatos įsigalios tik nuo 2025 metų gegužės 1 dienos. Toks laikotarpis suteikia verslo subjektams laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų, ypač tais atvejais, kurie susiję su naujomis apskaitos taisyklėmis ir techninėmis taksi veiklos nuostatomis.
Kai akcininkas teikia paskolą savo įmonei, mokesčių pasekmės kyla pagal šias sąlygas:
1. Įmonė, išmokėdama palūkanas, gali jas priskirti leidžiamų atskaitymų kategorijai, jei palūkanų norma atitinka rinkos normas. Viršijant rinkos normą, viršijanti dalis nebus laikoma leidžiamais atskaitymais (PMTĮ 40 straipsnio 2 dalis).
Kad nustatytumėte rinkos normą, galite naudoti vidutines komercinių bankų taikomas palūkanas, skelbiamas Lietuvos banko tinklalapyje. Tačiau ši informacija gali būti nepakankama, kad įrodytumėte, jog akcininkas suteikė paskolą pagal rinkos sąlygas. Todėl rekomenduojama turėti dokumentaciją, patvirtinančią paskolos sandorio sąlygas ir palūkanų normą (pvz., komercinių bankų pasiūlymus dėl paskolos sutarties).
2. Jei paskolos suma viršija bendrovės nuosavo kapitalo dydį daugiau nei 4 kartus, viršijančią dalį mokamos palūkanos gali būti pripažįstamos neleidžiamais atskaitymais ir apmokestinamos kaip dividendai. Tai taikoma, jei patenkinamos šios sąlygos:
a) Palūkanų norma yra aukštesnė už rinkos normas;
b) Akcininkas turi kontrolę paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.
3. Fiziniam asmeniui akcininkui (lietuvos arba užsienio piliečiui), gaunančiam palūkanas, kurios nėra didesnės nei 120 vidutinių darbo užmokesčių suma, taikomas 15% gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Viršijanti dalis apmokestinama 20% tarifu. Reikia atkreipti dėmesį, kad skaičiuojant, ar pajamos neviršija 120 VDU, sumuojamos ne tik palūkanų pajamos, bet ir kitos pajamos (išskyrus darbo santykių, dividendų ir individualios veiklos pajamas). Tai reiškia, kad jei gaunate ir palūkanų pajamų, ir kitų apmokestinamųjų pajamų, jos bus sumuojamos ir taikomi atitinkami 15% ir 20% tarifai (PMTĮ 6 straipsnis).
4. Palūkanos, išmokamos Lietuvos juridiniam asmeniui, apmokestinamos 15% arba 5% pelno mokesčio tarifu.
5. Palūkanos, išmokamos juridiniam asmeniui, kuris yra įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, neapmokestinamos (PMTĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
6. Palūkanos, išmokamos juridiniam asmeniui, kuris nėra įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, apmokestinamos 10% pelno mokesčio tarifu (PMTĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
7. Fizinis asmuo akcininkas gali suteikti paskolą įmonei be palūkanų. Tokiu atveju nei akcininkui, nei įmonei nekyla mokestinių pasekmių.
Juridiniams asmenims, turintiems ir eksploatuojantiems įmonės transporto priemones, svarbu žinoti keletą dalykų apie šių automobilių naudojimosi tvarką ir sunaudojamo kuro apskaitą. LR Aplinkos ministras 2021 m. gegužės 26 d. išleido įsakymą Nr. D1-324, nuo kurio ir atsispirsime pristatydami tvarkos aprašą, kuriuo vadovaujantis taršos mokesčio mokėtojai privalės vykdyti mobiliųjų taršos šaltinių sunaudojamo kuro apskaitą.
Visų pirma, derėtų patikslinti kam taršos mokestis negalioja. Kadangi jis taikomas tik juridiniams asmenims (AB, UAB, MB, valstybės, savivaldybės ir viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir pan.), mokesčio mokėti ir sunaudoto kuro apskaitos daryti nereikės jeigu esate fizinis asmuo – pavyzdžiui, užsiimate individualia veikla pagal pažymą arba verslo liudijimą.
Visiems kitiems, t.y. juridiniams asmenims, degalų apskaita yra vykdoma kiekvienai transporto priemonei atskirai pagal:
Transporto priemonės rūšį – ne keliais judantys mechanizmai; kelių, geležinkelių, vandens, oro transporto priemonės (išskyrus keleiviams ir kroviniams vežti skirtą oro transportą).
Naudojamų degalų rūšį (benzinas, dyzelinas, mazutas, gazolis, gamtinės dujos, naftos dujos, žibalas ir kt.).
Tad kokią gi informaciją šio mokesčio mokėtojams reikės turėti? Pasak įsakymo, šią:
Per mokestinį laikotarpį naudotų transporto priemonių skaičių, kiekvieno automobilio amžių kalendoriniais metais ir naudojamų degalų rūšį.
Per mokestinį laikotarpį įsigytų kiekvienos rūšies degalų kiekį litrais, įskaitant ir degalus įsigytus užsienyje, jeigu jie yra naudojami Lietuvoje.
Kiekvienos transporto priemonės sunaudotų degalų kiekį litrais ir tonomis. Svoris skaičiuojamas pagal gamintojo išduotame degalų kokybės pažymėjime nurodytą degalų tankio vertę. Tokio pažymėjimo neturint, perskaičiuoti degalus iš litrų į tonas yra naudojami įsakymo nustatyti koeficientai: 0,89 mazutui, 0,84 dyzelinui ir gazoliui, 0,8 žibalui, 0,75 benzinui, , 0,69 suslėgtoms gamtinėms dujoms, 0,54 suskystintoms naftos dujoms. Pavyzdžiui, sunaudojus 2000 litrų dyzelino, svoris tonomis skaičiuojamas taip: 2000 x 0,84 = 1680 kg = 1,68 t. Naudojant benziną, svorio bus atitinkamai mažiau – šiuo atveju, 1,5 t.
Visa aukščiau paminėta informacija ir dokumentai privalo būti tvirtinami aplinkos taršos mokesčio mokėtojo (įmonės) vadovo arba jo įgalioto asmens (dažniausiai – įmonės apskaitą tvarkančio asmens). Patvirtinta informacija su visais dokumentais turės būti saugomi Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje, patvirtintoje Lietuvos vyriausiojo archyvaro, nustatytais terminais.
Aplinkos taršos mokesčio mokėtojas nurodytą informaciją ir dokumentus privalo pateikti degalų apskaitos kontrolę vykdantiems pareigūnams, šiems to pareikalavus. Na, o pačiai degalų apskaitai bus reikalingi šie dokumentai:
Įsakymo ir patvirtintos tvarkos išaiškinimas.
Lentelė sunaudotų degalų apskaitai.
Taigi, juridinių asmenų naudojamų transporto priemonių sunaudojamo kuro apskaita turi būti vykdoma kruopščiai, sistemingai ir pagal visus nurodytus reikalavimus. Aplinkos apsaugos pareigūnai gali bet kada pareikalauti įmonės pateikti atitinkamus dokumentus, o apskaitos nevykdant galite susidurti su nemalonumais. Primename, kad apskaitą daryti privaloma kiekvienai transporto priemonei, priklausančiai įmonei. Patogumo dėlei, rekomenduojame, kad tai darytų įmonės apskaitą tvarkantis asmuo. Daugiau apie įsakymą, įskaitant ir oro transporto priemonių kilimo ir tūpimo ciklų apskaitą, galite paskaityti oficialiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įmonėms ir jų vadovams neretai primena baubą. Ir tai jokiu būdu nereiškia, kad jos slepia mokesčius ar daro kažką netinkamai. Atsidurti VMI akiratyje paprasčiausiai gali būti nejauku, kadangi visada egzistuoja galimybė, kad vykdant įmonės apskaitą įsivėlė klaida dėl atidumo stokos.
O ar norėtumėte savo vadovaujamą įmonę pamatyti VMI akimis ir sužinoti, kokią riziką jūsų įmonės veikloje mato mokesčių administratorius? Dabar tai padaryti – itin paprasta, tinklalapio https://finpass.eu/home dėka. Prie šios savitarnos svetinės prisijungti gali kiekvienas įmonės vadovas, o joje pasiekiama informacija – išties išsami ir be galo naudinga.
Prisijungus prie savitarnos sistemos su Smart-ID, galėsite matyti savo įmonės rizikos vertinimą: žalia spalva – nėra rizikos, geltona – mažai rizikinga, raudona – rizikinga. Taip pat, matysite šią informaciją apie savo vadovaujamą įmonę:
Įmonės apskaitą tvarkantis asmuo.
Įmonės darbuotojai.
VMI inicijuotas išregistravimas iš PVM mokėtojų (jeigu toks yra).
Teismo apribojimai įmonės atstovui užimti vadovaujančias pareigas.
Pateikti prašymai įregistruoti į PVM mokėtojus (jei tokių yra).
Prievolinių deklaracijų pateikimas.
Deklaracijų pateikimas laiku.
Minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai.
Mokestinė nepriemoka ir mokestinė nepriemoka per 12 mėn. nuo įmonės įsteigimo.
Antstoliui perduoti mokestinės nepriemokos išieškojimai.
Vėlavimai sumokėti mokesčius.
Prašymai dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo.
Mokestinės paskolos sutarčių vykdymas.
Inicijuotas mokesčių išieškojimas iš sąskaitos.
Finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimas.
Šie duomenys yra matomi tik įmonių vadovams prisijungus su asmens tapatybę patvirtinančiomis sistemomis (Smart-ID ar mobiliuoju parašu), tačiau vadovas taip pat gali pasidalinti įmonės informacija ir su kitais asmenimis. Tokiu atveju yra suformuojamas ribotos trukmės leidimas, kuris išduodamas el. paštu. Tai – itin patogus būdas greitai pasidalinti aktualia įmonės informacija su potencialiais partneriais ar klientais bei įnešti taip vertinamo skaidrumo į naujai besiformuojančią draugystę.
Be to, „Finpass“ teikia ir kitų įmonių stebėjimo paslaugą. Tai – ypač naudinga siekiant greitai ir efektyviai gauti informaciją apie verslo partnerių įmonių pokyčius ar naujai atsirandančias rizikas. Nusprendę stebėti kitą įmonę, būsite nedelsiant informuojami apie:
Vadovybės pokyčius – direktoriaus, valdybos ar akcininkų pasikeitimus.
Finansinę informaciją – finansinės ataskaitos pateikimus, mokesčių ir skolų atsiradimą bei apmokėjimą.
Ekonominę informaciją – Pagrindines veiklos sritis, darbuotojų ir automobilių skaičius bei jų pokyčius.
Kredito rizikos informacija – kredito reitingas, prognozuojama bankroto tikimybė, patikimumo pasikeitimas, kredito limitas ir šios informacijos pokyčiai.
Rekvizitinės informacijos – įmonės pavadinimo, teisinės formos, PVM kodo, registracijos adreso – pokyčiai.
Kaip save apibūdina svetainės kūrėjas UAB „Finpass“ – „Mūsų vizija ir misija – tarptautiniu lygiu pripažintas fizinio ar juridinio asmens finansinis pasas, kuris privatiems asmenims bei smulkiam ir vidutiniam verslui padeda geriau suprasti ir įsivertinti savo, bei kitų subjektų finansinę situaciją, o verslo įmonėms paprasčiau aptarnauti klientus“.
Šiandien gyvename laikais, kuriais įmonių skaidrumas tampa viena svarbiausių jos charakteristikų. Tad pažvelkite į savo įmonę iš šalies ir pamatykite kaip ją mato potencialūs partneriai, klientai ir, žinoma, VMI.
Ar žinojote, kad arbatpinigiai – taip pat pajamos, kurios yra apmokestinamos pagal nustatytą tvarką? Priklausomai nuo to, kaip šie yra dalijami tarp personalo darbuotojų, galimi trys apmokestinimo būdai (priklausomai nuo to, kas daroma su arbatpinigiais), apie kuriuos žinoti reikėtų kiekvienam dirbančiam arba verslą turinčiam sferose, kuriose arbatpinigiai – neatskiriama dienos dalis.
Arbatpinigiai atiduodami į bendrą kasą.
Nors šis atvejis ir pasitaiko gana retai, kai kuriose įmonėse darbuotojo gauti arbatpinigiai keliauja į bendrą įmonės kasą. Tokiu atveju, mokesčių skaičiavimas yra pats paprasčiausias – mokesčiai apskaitomi ir sumokami lygiai taip pat, kaip ir įmonei gaunant atsiskaitymus už parduodamas prekes ar suteiktas paslaugas.
Arbatpinigiai sumokami įmonei į jos banko sąskaitą.
Dažniausiai arbatpinigiai yra įskaitomi į įmonės banko sąskaitą tais atvejais, kai įmonė šiuos pinigus darbuotojams moka kaip priedus prie atlyginimų. Tokiu atveju, į įmonės sąskaitą įskaityti pinigai tampa 21 proc. PVM apmokestinamos pajamos, o iš jų išmokant priedus darbuotojams, pinigai dar yra apmokestinami kaip darbo užmokestis.
Arbatpinigiai mokami grynais ir juos darbuotojas pasilieka sau.
Nenuostabu, kad tai yra populiariausias būdas „valdyti“ arbatpinigius. Ne viena įmonė šiuo būdu vilioja ir potencialius darbuotojus įvairiose kavinėse ar restoranuose. Vis dėlto, šie pinigai taip pat turėtų būti apmokestinami. Arbatpinigius gavęs darbuotojas turėtų skaičiuoti kiek jų surenka darbo eigoje ir šias pajamas uždeklaruoti metinėje deklaracijoje (70 kodas) bei susimokėti 15 % Gyventojų pajamų mokestį (GPM). Pavyzdžiui, per metus surinkus 3000 Eur arbatpinigių, 450 Eur turėtų keliauti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitą GPM pavidalu. Tiesa, jeigu gyventojas arbatpinigių nedeklaruos, o jo darbo užmokesčio pakaks pagrįsti patirtas sąnaudas, VMI neturės galimybių įrodyti, kokia dalis arbatpinigių buvo nedeklaruota ir ar gyventojas pamiršo susimokėti šiuos mokesčius.
Taigi, arbatpinigiams galioja lygiai tokios pačios apskaitos taisyklės kaip ir kitoms pajamoms. Vis dėlto, mažiausiai mokesčių mokėti reikės tais atvejais, kai arbatpinigius sau pasilieka įmonės darbuotojai ir savarankiškai susimoka GPM deklaruodami metines pajamas.
Žmonėms, vykdantiems įvairią samdomą veiklą, neretai kyla iššūkių sprendžiant kaip geriausia įforminti savo atliekamus darbus. Tam, kad pasirinkti būtų lengviau, šiame straipsnyje apžvelgsime dvi alternatyvas: individualią veiklą (IV) ir mažąją bendriją (MB) – kuo jos panašios ir kuo skiriasi?
Veiklos pradžia ir pabaiga
Visų pirma, tiek IV, tiek MB atveju savo vykdomą veiklą reikės atitinkamai įforminti per valdžios institucijas – tačiau abejais atvejais tą padaryti galima ganėtinai lengvai ir neiškeliant nė kojos iš namų.
Vis dėlto, IV nuo MB skiriasi joms taikomoms atsakomybėms. Vykdydami IV pagal pažymą, įsipareigojate visu savo turtu, o mažoji bendrija, kaip ir UAB, yra ribotos atsakomybės įmonė. Tai reiškia, kad nesėkmės atveju turėsite atsakyti tik įsteigtos MB turtu, o ne asmeniniu.
Kita vertus, šį MB privalumą kiek susilpnina veiklos sustabdymo ypatumai. Sustabdyti įmonės veiklą, kuri vykdoma iki 5 metų, galima pateikiant prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), tačiau vis tiek bus privaloma pateikti finansines ataskaitas už veiklos laikotarpį. Likviduojant įmonę, jos veikla yra nutraukiama, tačiau šis procesas gali užtrukti daugiau nei pusę metų.
Stabdyti vykdomą individualią veiklą galima bet kuriuo metu, dažniausiai ir nemokamai. Na o viskas ką reikia padaryti – pateikti prašymą VMI, kuris paprastai yra patvirtinamas per kelias dienas.
Pajamos ir finansai
Tiek vykdantieji IV, tiek turintys MB, kiekvienais metais privalo valstybei pateikti atitinkamas finansines ataskaitas. IV atstovams tai padaryti itin lengva, kadangi viskas vyksta pildant metinę pajamų deklaraciją, o VMI svetainėje paprasta rasti instrukcijų apie tai, kaip susitvarkyti buhalteriją ir pateikti deklaraciją savarankiškai. Dažnu atveju, ypač jeigu IV vykdantis žmogus yra samdomas kitų įmonių (MB ar UAB), pajamų deklaracija yra suformuojama automatiškai, kai tik minėtos įmonės pateikia savo finansines ataskaitas ir jose nurodo sumokėtas lėšas IV vykdantiems asmenims.
Turint MB, kiekvienais metais reikės teikti finansines ataskaitas Registrų centrui, metines deklaracijas VMI ir „Sodrai“, priklausomai nuo to, kokiu būdu MB narys išsiima lėšas. Tiesa, įstatymas leidžia visus dokumentus tvarkyti ir teikti patiems įmonių vadovams (priešingai nei UAB, kurioms reikalingi buhalteriai).
Mokesčiai
Nors mokesčių mokėjimas yra panašus tiek IV, tiek MB atveju (pavyzdžiui, įmokas galima mokėti kiekvieną mėnesį avansu arba kartą per metus iki gegužės 2 dienos), egzistuoja ir tam tikri skirtumai. Apžvelkime juos detaliau.
IV vykdantiems asmenims yra taikomi šie mokesčiai:
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) – 6,98 proc. nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Jeigu asmuo nėra draustas kitoje darbovietėje arba Ligonių kasoje, minimali PSD mėnesinė įmoka – 50,95 Eur. Šiuo atveju, didesnę mėnesinę PSD įmoką IV vykdantis asmuo turės mokėti jei jo apmokestinamos pajamos siekia daugiau nei 730 Eur per mėnesį.
Valstybinis socialinis draudimas (VSD) – nuo 12,52 proc. (nekaupiant pensijai papildomai) iki 15,52 proc. (kaupiant pensijai papildomai ir mokant 3 proc. įmoką) nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – nuo 5 iki 15 proc., priklausomai nuo uždirbtų pajamų. Jeigu IV pelnas (pajamos atėmus išlaidas) neviršija 20 000 Eur, mokėti reikės 5 proc., kitu atveju – 15 proc.
IV vykdantiems asmenims galima rinktis vieną iš dviejų išlaidų atskaitymo metodų:
Faktinės išlaidos, kurios įrodomos kaupiant išlaidas patvirtinančius dokumentus bei jas apskaitant.
30 proc. nuo gautų pajamų – šiuo atveju nereikės apskaityti išlaidų ar kaupti jas patvirtinančių dokumentų.
Pavyzdžiui, uždirbant 10 000 Eur per metus vykdant IV ir naudojantis 30 proc. išlaidų atskaitymo būdą, mokesčių skaičiavimas atrodytų taip:
Apmokestinamos pajamos: 10 000 Eur x 0,7 = 7000 Eur.
GPM: 7000 Eur x 0,05 = 350 Eur.
PSD įmokos: 7000 Eur x 0,9 x 0,0698 = 439,74 Eur.
VSD įmokos (kaupiant pensijai papildomus 3 proc.): 7000 Eur x 0,9 x 0,1552 = 977,76 Eur.
Iš viso mokesčių: 1767,50 Eur.
Mažajai bendrijai ir jos nariui yra taikomi šie mokesčiai:
Pelno mokestis – 15 proc. nuo pelno, tačiau smulkesnėms įmonėms gali būti taikomas lengvatinis, 5 proc. mokestis jeigu joje dirba iki 10 darbuotojų, metinės pajamos neviršija 300 000 Eur, o MB nariai neturi daugiau nei 50 proc. akcijų ar dalių kitose įmonėse. Pirmaisiais veiklos metais gali būti taikomas ir nulinis pelno mokestis.
PSD – 6,98 proc. nuo 50 proc. lėšų, išimamų asmeniniams poreikiams. Jei asmuo nėra draustas kitoje darbovietėje arba Ligonių kasoje, kaip ir IV atveju, minimali mėnesinė įmoka yra 50,95 Eur.
VSD – 13,83 proc. (papildomai nekaupiant pensijai) – 16,83 proc. (papildomai kaupiant 3 proc. įnašą) nuo 50 proc. lėšų, išimamų asmeniniams poreikiams arba jei norima kaupti darbo stažą. Jeigu lėšos šiems poreikiams nėra išimamos ir nenorima kaupti darbo stažo, VSD įmoka netaikoma.
GPM – 15 proc. nuo išsiimtų lėšų, jeigu jos išduodamos pagal civilinę paslaugų sutartį (šiuo atveju moka pats narys arba įmonė) arba išmokamas pelnas (šiuo atveju moka pats narys). Išsimokant lėšas asmeniniams poreikiams su pajamų rūšies kodu 02, (moka pats narys) taikomas 20 proc. GPM.
Pavyzdžiui, jeigu esate vienintelis MB narys ir per antruosius veiklos vykdymo metus gavote 10 000 Eur pelną, mokesčių skaičiavimas atrodytų taip:
Pelno mokestis – 10 000 Eur x 0,05 = 500 Eur.
PSD, jeigu visus pinigus išsiėmėte asmeninėms reikmėms – 10 000 Eur x 0,0698 x 0,5 = 349 Eur.
VSD, jeigu visus pinigus išsiėmėte asmeninėms reikmėms ir kaupiate 3 proc. papildomai pensijai – 10 000 Eur x 0,1683 x 0,5 = 841,50 Eur. Jeigu asmeninėms reikmėms pinigų neišsiėmėte – 0 Eur.
GPM, jeigu visus pinigus išsiėmėte asmeninėms reikmėms – 10 000 Eur x 0,20 = 2000 Eur. Jeigu pinigų asmeninėms reikmėms neišsiėmėte – 0 Eur.
Iš viso: nuo 500 Eur iki 3690,50 Eur.
Ar tinkamai skaičiuoju? Ar pinigus galima išsimokėti kaip pelną ir nemokėti VSD?
Jeigu esate ir MB vadovas, ir narys, o pajamas iš įmonės gaunate pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimo paslaugas, tada mokėsite tik 15 proc. GPM nuo gaunamų pajamų. Per metus gaudami 10 000 Eur pajamų šiuo būdu, mokėsite 1500 Eur GPM.
Svarbu paminėti, kad IV ir MB yra taikomos maksimalios PSD ir VSD įmokos – Maksimali PSD įmoka yra 4 514,41 Eur, o maksimali VSD įmoka gali būti 8 944,73–10 885,02 Eur (priklausomai nuo to, ar kaupiate papildomai pensijai) per metus. Tad PSD ir VSD įmokų nereikės mokėti nuo viso pelno (ar išsimokėtų pajamų MB atveju), kuris viršys 64 676,30 Eur.
Taigi, apibendrinant galima sakyti, kad IV yra mažiau įpareigojanti veikla kurią lengva pradėti ir lengva nutraukti. Taip pat, užsiimant IV mokesčių mokėjimas yra ganėtinai paprastas ir vykdomas tiesiogiai VMI svetainėje. Kita vertus, MB yra ribotos atsakomybės įmonė, todėl vykdant veiklą šiuo būdu, rizikuosite tik įmonės kapitalu, o ne asmeninėmis lėšomis. Taip pat, nors įmonės uždirbamos lėšos yra apmokestinamos kiek sudėtingiau nei IV pajamos, vykdant MB veiklą ir neišsiimant pinigų asmeniniams poreikiams, mokesčių mokėti reikės ženkliai mažiau.
Lietuvoje vis dažniau matome įvairias įmones, kurių vardus puošia mažosios bendrijos inicialai (MB). Žmonėms, planuojantiems steigti naują bendrovę (ypač pirmąją), natūraliai kyla klausimas – ar tai tinkama alternatyva uždarajai akcinei bendrovei (UAB)? Straipsnyje apžvelgsime pagrindines šių dviejų juridinių vienetų charakteristikas ir vidines bei išorines taisykles, taip įnešdami temai taip reikalingo aiškumo.
Įmonės steigimas. Bene pirmasis dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį renkantis palankiausią opciją įmonės steigimo metu – pradinio kapitalo reikalavimai. Siekiant įkurti UAB, jos nariams bus privaloma suformuoti akcinį kapitalą, kurio minimali vertė – 2500 Eur. Šios akcijos gali būti apmokamos pervedant pinigus į įmonės kaupiamąją sąskaitą bet kuriame Lietuvos banke, įnašas taip pat gali būti kitas materialus turtas. Steigiant UAB, įkūrėjai turės sudaryti ir pasirašyti UAB įstatus.
Steigiant MB, minimali įnašo riba nėra nustatyta – nariai įmonę sukurti gali ir su nuliniu kapitalu. Tai – didžiulis pliusas, ypač tiems, kurie stokoja lėšų pradėti pirmąjį savo verslą. MB įsteigimo metu surašomas steigimo aktas (tą galima padaryti naudojantis Registrų centro šablonais), parengiami steigimo nuostatai, paskiriamas MB vadovas.
Akcininkai. Kitas svarbus įmonės steigimo aspektas – akcininkai. MB atveju, steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys, o jų skaičius – ne daugiau dešimties. O steigiant UAB, akcininkais gali tapti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, jų skaičius gali siekti iki 250. Čia galima teigti, kad UAB rinktis derėtų itin stambius verslus planuojantiems asmenims, žadantiems pritraukti daugybę investuotojų – tiek asmenų, tiek kitų įmonių. Svarbu paminėti, kad tiek UAB, tiek MB Mažoji yra ribotos atsakomybės įmonės. Tai reiškia, kad nesėkmės atveju turėsite atsakyti tik įmonės turtu.
Valdymas. Nors UAB ir MB valdymas yra ganėtinai panašus, egzistuoja tam tikri esminiai skirtumai. MB atveju jis yra kiek paprastesnis – valdymo organu gali būti paskirtas MB narių susirinkimas su arba be vadovo. MB taip pat nėra reikalingas buhalteris – apskaitą gali tvarkyti jos narys arba vadovas. Priimant sprendimus įmonėje, kiekvienas narys paprastai turi po vieną balsą, tačiau nuostatose galima numatyti ir skirtingą balsų skaičių. Svarbu paminėti, kad steigiant bendriją, kurioje numatytas tik vienas narys, vėliau gali kilti papildomų iššūkių siekiant priimti daugiau narių – tokiu atveju reikės keisti MB nuostatus. Todėl rekomenduojama steigiant MB nuostatuose numatyti vieną arba daugiau narių.
UAB valdymas yra kiek sudėtingesnis. Nors valdymo organas taip pat bus akcininkų susirinkimas, įmonė privalės turėti ir vadovą. Papildomai galima sudaryti valdybą, stebėtojų tarybą. Priimant sprendimus įmonės viduje, įtaka priklausys nuo akcininko turimų akcijų nominalios vertės, o joms esant lygioms, daugiau įtakos turės tie akcininkai, kurių įnašas bus didesnis. UAB taip pat yra privaloma turėti buhalterį, tad įmonės apskaita turės kiek daugiau niuansų. Tiesa, vietoj buhalterio galima sudaryti sutartį ir su buhalterines paslaugas teikiančia įmone.
Nulinis pelno mokestis. Nepaisant to, ar steigsite UAB ar MB, verta susipažinti ir su tam tikromis lengvatomis. Ne visi žino, bet daugeliu atvejų įmonėms galioja nulinis pelno mokestis pirmuosius veiklos metus. Kad būtų galima pasinaudoti lengvata, turi galioti visos šios sąlygos:
Įmonėje dirba ne daugiau nei darbuotojų.
Akcininkai yra fiziniai asmenys, jie arba jų šeimos nariai neturi kitų kontroliuojamų ar individualių įmonių.
Įmonės pajamos neviršija 300 000 Eur.
Įmonės veikla negali būti stabdoma, reorganizuojama, likviduojama, o akcijos nebus perleidžiamos bent 3 metus. Kitu atveju, pirmaisiais veiklos metais taikytą nulinį pelno mokestį reikės perskaičiuoti ir susimokėti.
Siekiant išnaudoti šią lengvatą maksimaliai, rekomenduojame įmonę steigti kuo anksčiau, t. y. metų pradžioje. Tokiu atveju nulinis pelno mokestis bus taikomas ženkliai didesniam įmonės veikimo laikotarpiui nei tais atvejais, kai įmonę steigsite, pavyzdžiui, einamų metų viduryje.
Taigi, steigiant pirmąją (ir ne tik) įmonę, reikia atsižvelgti į nemažai aspektų. Vis dėlto, šiame straipsnyje aprašytos sąlygos ir taisyklės leidžia daryti išvadą, kad UAB dera rinktis planuojant stambius verslus ir daug akcininkų (tiek fizinių, tiek juridinių), o MB yra žymiai palankesnis smulkesniems verslams.
Šiais metais atkeliauja nemažai pokyčių darbuotojams ir darbdaviams. Vieni jų pagerins sąlygas vaikus auginantiems ar artimuosius slaugantiems, kiti mažins kompensacijas, treti susiję su tam tikrais mokesčiais ir mokėjimais. Tam, kad būtumėte pasiruošę pokyčiams ir galėtumėte pilnai išnaudoti Darbo kodekse (DK) numatytomis naudomis, kviečiame susipažinti su 2022-ųjų metų naujovėmis.
Auginantiems vaikus ar slaugantiems artimuosius
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojo geresnės darbo sąlygos vaikų turintiems ir artimuosius slaugantiems darbuotojams. Apžvelkime pagrindinius pokyčius.
Mamadienis/tėvadienis. Vieną vaiką iki 12 m. auginantiems tėvams – džiugios naujienos. Nors anksčiau tokiems tėvams papildomi laisvadieniai nepriklausė, šių metų DK pokyčiai įpareigoja darbdavį jiems skirti vieną papildomą poilsio dieną per 3 mėnesius.
Čia derėtų prisiminti ir kitus, jau nuo anksčiau galiojančius, DK įpareigojimus: auginantiems neįgalų vaiką iki 18 m. arba du vaikus iki 12 m. priklauso po 1 papildomą poilsio dieną kiekvieną mėnesį, o auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 12 m. arba 2 vaikus iki 12 m., iš kurių vienas arba abu yra neįgalūs – 2 papildomos poilsio dienos kiekvieną mėnesį.
Taigi, priklausomai nuo to, kiek vaikų augina šeima, darbuotojui gali susidaryti nuo 4 iki 24 papildomų poilsio dienų per metus. Tačiau svarbu nepamiršti, kad šios dienos nėra sumuojamos ir negali būti perkeliamos į kitus mėnesius! Todėl, siekdami pasinaudoti DK numatytais tėvadienais/mamadieniais, tą daryti turite kiekvieną mėnesį (arba kartą per 3 mėnesius, jei auginate tik vieną vaiką iki 12 m.). Norėdami gauti numatytas poilsio dienas, darbdaviui turite pateikti vaikų amžių įrodantį dokumentą ir parašyti oficialių prašymą.
Nepilnas darbo dienos laikas, nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas. DK pokyčiai taip pat numato, kad dabar prašyti darbdavio taikyti nepilną darbo laiko normą gali ne tik slaugantys šeimos narius ar auginantys vaiką iki 3 m. Nuo šiol tokia galimybe pasinaudoti galės ir tie darbuotojai, kurie slaugo kartu su jais gyvenančius artimuosius arba augina vaiką iki 8 m.
Be to, pokyčiai įpareigoja darbdavį suteikti darbuotojui nemokamas atostogas slaugyti ne tik šeimos narį, bet ir kartu gyvenantį artimąjį. Taip pat, darbdavys privalės suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei jo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimės atveju, o darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti su tuo susijusiuose procesuose.
Lankstus ir nuotolinis darbas. Tiems, kurie dėl įvairių priežasčių gali dirbti tik nuotoliniu būdu, dabar taip pat numatomos žymiai palankesnės darbo sąlygos. Nors anksčiau darbdavys buvo įpareigotas tokius darbuotojus išleisti dirbti nuotoliu ne mažiau kaip penktadaliui darbo laiko normos, DK pokyčiai darbdavį įpareigoja (darbuotojui to pareikalavus) suteikti sąlygas dirbti nuotoliu visą darbo laiką. Tokia galimybe pasinaudoti gali:
Nėščiosios.
Neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos.
Darbuotojai, auginantys vaiką iki 8 m.
Darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m.
Darbuotojai, pateikę prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį arba kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.
Vienintelė išimtis yra taikoma tais atvejais, jei darbdavys įrodo, kad nuotolinio darbo sąlygų suteikimas darbuotojui sukeltų per dideles sąnaudas dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų.
Įvaikinusiems. Pagal naująją tvarką, įsivaikinę darbuotojai turės geresnes sąlygas gauti tėvystės atostogas. Anksčiau šios atostogos turėjo būti suteiktos per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo, dabar – per vieną mėnesį. Kita vertus, vaiko priežiūros atostogų reikės laukti atitinkamai ilgiau – darbdavys jas privalės suteikti nebe per mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo, o per tris mėnesius.
Darbo grafikas. DK numato, kad darbdavys privalo sudaryti darbo grafikus, kuriuose būtų nurodoma tiksli darbuotojų darbo laiko pradžia ir pabaiga, o jie, savo ruožtu, privalo dirbti vadovaudamiesi šiuo grafiku.
Apžvelgę jau įsigaliojusius DK pakeitimus, toliau susipažinsime su metų pabaigoje pasirodančiais pokyčiais, kurie, priešingai nei pirmieji, papildomų naudų neatneša.
Kompensacijos
Ne visi žino, kad dalis darbo užmokesčio gali būti mokama kaip kompensacija. Tai galioja kilnojamiems darbams ir darbui lauko sąlygomis, o kompensacija taip pat gali būti skiriama ir už transporto išlaidas. Ši dalis nėra apmokestinama GPM, nuo jos neskaičiuojamos ir socialinio draudimo įmokos. Nors iki šiol kompensacija negalėjo viršyti 50 proc. bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) dar 2021-aisiais pastebėjo, kad įmonės šia tvarka ėmė piktnaudžiauti ir dalį užmokesčio mokėti kompensacijomis net ir tiems darbuotojams, kurių darbo sutartyse nėra numatytos minėtos sąlygos.
Dėl šios ir kitų priežasčių, nuo 2022 m. lapkričio 1 d. darbuotojui mokamos kompensacijos dalis negalės viršyti 30 proc. bazinio darbo užmokesčio, o nuo 2023 m. birželio 1 d. tokios kompensacijos bus visiškai panaikintos.
Grynieji pinigai ir atvirkštinis PVM
Nuo šių metų lapkričio 1 d. kinta ir piniginių atsiskaitymų tvarka fiziniams bei juridiniams asmenims. Mokėjimus grynaisiais pinigais bus galima atlikti tik iki 5000 Eur, sumą skaidyti draudžiama, o atsiskaitymai dalimis ir periodiniai mokėjimai bus sumuojami bei taip pat negalės viršyti numatytos ribos, išskyrus tuos atvejus, kai sandoris bus sudarytas iki 2022 m. spalio 31 d. – tokiais atvejais sandorių užbaigimas bus galimas pagal jų sudarymo dieną numatytus teisės aktus.
Naujajai tvarkai taip pat numatomos kelios išimtys. Atsiskaityti grynaisiais pinigais didesnėmis nei 5000 Eur sumomis bus leidžiama, jeigu mokėjimo vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai negali suteikti mokėjimo sąlygų kitokiu būdu (pavyzdžiui, yra laikinai sutrikęs mokėjimo paslaugų teikimas), o sandoris įpareigoja atsiskaityti nedelsiant. Tiesa, apie šiuos atvejus bus privaloma pranešti VMI per 10 dienų.
Paskutinis pokytis, o jei tiksliau, jau įvestos tvarkos pratęsimas, yra susijęs su atvirkštiniu PVM. Primename, kad atvirkštinis PVM – tai PVM apmokestinimo būdas, kuriuo jį į valstybės biudžetą sumoka pirkėjas, atsiskaitantis už prekes ar paslaugas, o ne pardavėjas. Stebint tendenciją, kad įmonės neretai nesumoka PVM, atvirkštinio PVM taikymas mobiliesiems telefonams, planšetiniams ir nešiojamiems kompiuteriams yra pratęsiamas iki 2026 m. gruodžio 31 d.
Tiems iš mūsų, kurie nevengia poilsio dienas iškeisti į darbo, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, verta žinoti, kad ši praktika gali turėti nemalonių pasekmių. Neskaitant pervargimo dėl pernelyg įtempto darbo režimo, sukauptos atostogų dienos taip pat gali būti „nurašomos“, t.y. anuliuojamos. Šiame straipsnyje apžvelgsime kokiomis aplinkybėmis taip gali nutikti ir ką daryti, kad šios situacijos būtų išvengta.
Kasmetinės atostogos
Visų pirma, kiek gi atostogų darbuotojui priklauso per metus? Pasak Darbo kodekso (toliau – DK) 126 str., darbuotojui, dirbančiam penkias darbo dienas per savaitę, per metus privaloma suteikti ne mažiau kaip 20 dienų atostogų, o dirbantiems šešias dienas per savaitę – ne mažiau kaip 24 dienas atostogų. Darbo laikotarpis skaičiuojamas nuo pirmosios darbo dienos pagal darbo sutartį, pvz.: įsidarbinus 2021 m. rugsėjo 1 d., ir dirbant penkias dienas per savaitę, visos 20 atostogų dienų yra įgyjamos 2022 m. rugsėjo 1 d. Verta paminėti, kad prie darbo dienų yra priskiriamos ir tos dienos, kuriomis darbuotojas negalėjo dirbti dėl laikinojo nedarbingumo, šeimos narių slaugymo, motinystės, papildomų, studijų ar kitų atostogų, o teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų įgyjama kai yra sukaupiama bent viena atostogų diena.
DK numatytos atostogų dienos turi labai aiškų tikslą – suteikti darbuotojams reikalingų poilsio dienų. Jomis nepasinaudojus neabejotinai kenčia ne tik darbuotojo darbo našumas, bet ir jo sveikata. Tai – viena iš priežasčių dėl kurios DK numato, kad darbdaviams ir darbuotojams yra draudžiama susitarti dėl kasmetinių atostogų pakeitimo pinigine kompensacija, o vienintelė to išimtis – darbo sutarties nutraukimas. Tad, nuolatiniame darbe, kurio neplanuojama keisti, sukauptas atostogas vienaip ar kitaip išnaudoti reikės.
Darbas atostogų sąskaita
Kad ir kaip būtų, tam tikros aplinkybės gali lemti tai, kad sukauptos atostogų dienos lieka nepanaudotos – galbūt darbdaviui stinga resursų ir darbuotojas, abipusiu sutarimu, išnaudoja ne visas atostogų dienas, o galbūt darbuotojas tiesiog nori sukaupti daugiau poilsio dienų. Kadangi DK numato, kad darbuotoją yra privaloma išleisti atostogų bent kartą per metus ne mažesniam nei 10 darbo dienų laikotarpiui, teoriškai, kiekvienais metais gali likti iki 10 nepanaudotų atostogų dienų (dirbant šešias dienas per savaitę – iki 14).
Atostogų nurašymas
Didžiausia problema, su kuria gali susidurti darbuotojas, per ilgai kaupdamas poilsio dienas – atostogų nurašymas. Pasak 2020 m. DK 127 str. 5 dalį, įmonė turi teisę (nors ir neprivalo) nurašyti darbuotojų sukauptas atostogas, kurios yra senesnės nei 3 metai. Pavyzdžiui, darbuotojui pradėjus dirbti 2019 m. vasario 1 d., teisė pasinaudoti sukauptomis atostogomis už pirmuosius darbo metus yra prarandama 2023 m. sausio 1 d. Svarbu pabrėžti, kad tokiu atveju yra prarandamos ne tik sunkiai užtarnautos poilsio dienos, bet ir visi už nurašytas atostogų dienas skiriami atostoginiai. Būtent todėl yra itin svarbu laiku pasinaudoti uždirbtomis atostogomis.
Šiai tvarkai taip pat galioja kelios išimtys. Sukauptos atostogų dienos negali būti nurašytos jeigu darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti dėl laikinojo nedarbingumo, vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų. Tokiais atvejais darbuotojui turi būti suteikta galimybė sukauptas poilsio dienas išnaudoti.
Svarbu paminėti ir tai, kad siekiant nurašyti sukauptas kasmetines atostogas, darbdavys privalo informuoti darbuotoją apie atostogų nurašymo tvarką – kada bus pirmas atostogų nurašymas ir kada atostogos bus nurašomos toliau (pavyzdžiui kiekvienų metų sausio 1 d.), iki kada darbuotojas galės pasinaudoti sukauptomis atostogomis ir kada šis terminas gali būti pratęsiamas. Taip pat turi būti numatomos visos kitos galimos aplinkybės. Susipažinęs su šia tvarka, darbuotojas tą patvirtina parašu.
Taigi, per ilgai kaupiamos brangios atostogų dienos gali būti nurašytos ir netapti nei išsvajotu poilsiu, nei pinigais. Kiekvienas darbuotojas turėtų akylai sekti savo darbo laiką ir leisti sau atsikvėpti kaip tą numato Darbo kodeksas. Bene vienintelė pateisinama priežastis neišnaudoti sukauptų atostogų dienų – išėjimas iš darbo arba darbovietės keitimas, kadangi tokiu atveju DK 127 str. 6 d. leidžia užsitarnautą poilsį iškeisti į piniginę kompensaciją. Jeigu darbovietės keisti visgi neplanuojate, išnaudokite kasmetines atostogas kol tą padaryti dar ne per vėlu.
Pranešimus apie siūlomą automatinį įmokų atnaujinimą gavo tie gyventojai, kurie 2019 metais neterminuotai sustabdė pensijų kaupimą. Tokių žmonių yra beveik 175 tūkstančiai. Nuo kitų metų liepos 1 d. jų įmokų pervedimas bus atnaujinamas automatiškai, jei iki birželio 30 d. jie neatsisakys įmokų pervedimo atnaujinimo. Atsisakius įmokų pervedimo atnaujinimo šiais metais, ši procedūra bus kartojama dar du kartus kas trejus metus, nepriklausomai nuo įmokas sustabdžiusio asmens amžiaus. „Sodros“ pranešimus gavę gyventojai dėl pensijos kaupimo gali apsispręsti per pusmetį. Jie turi tris pasirinkimo variantus:
Nieko nedaryti. Tuomet nuo 2022 m. liepos 1 d. asmuo pradės kaupti (arba atnaujins kaupimą) „Sodros“ atsitiktiniu būdu parinktame pensijų fonde (arba tame pensijų fonde, kuriame šiuo metu jau investuojamas jo turimas sukauptas pensijų turtas). Priklausomai nuo pasirinkto kaupimo tarifo, į pensijų fondą bus pervedama 2,7 proc. nuo kaupiančiojo pajamų ir valstybės paskata – 1,2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), arba 3 proc. nuo kaupiančiojo pajamų ir 1,5 proc. VDU iš valstybės lėšų.
Sudaryti sutartįsu pasirinkta kaupimo bendrove. Jeigu asmuo buvo įtrauktas į pensijų kaupimą arba jam siūloma automatiškai atnaujinti įmokas, jis gali nelaukti liepos 1 d. ir bet kada sudaryti pensijų kaupimo sutartį arba atnaujinti pensijų įmokų pervedimą. Reikia kreiptis į savarankiškai pasirinktą pensijų kaupimo bendrovę ir sudaryti pensijų kaupimo sutartį, arba kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę, kurioje kaupiamos pensijų įmokos su prašymu atnaujinti pensijų įmokų pervedimą.
Atsisakyti kaupti. Atsisakymo procesas ypač greitas. Įtrauktieji į pensijų kaupimą asmenys arba asmenys, kuriems automatiniu būdu siūloma atnaujinti pensijų įmokų pervedimą, savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje mato prašymą. Prašymas yra beveik užpildytas, žmogui tereikia paspausti mygtuką ir atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Paspaudus mygtuką, prašymas dingsta iš asmeninės paskyros, o žmogui siunčiama automatinė žinutė patvirtinantį jo atsisakymą.
Nuo 2022 m. darbo užmokestį draudžiama mokėti grynaisiai pinigais, tačiau, svarbu žinoti, kad darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, taip pat dienpinigių ir komandiruotės išlaidų kompensacijų mokėjimo grynaisiais pinigais tais atvejais, kai darbuotojo darbo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du VDU dydžiai, jeigu kartu tenkinama sąlyga – pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra (DK 33 straipsnio 4 dalis). Be to, kolektyvinėse sutartyse, sudaromose nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu, įtvirtintomis darbo teisės normomis galima nukrypti nuo DK ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus tam tikras išimtis, jeigu kolektyvine sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra. Teritorinėse kolektyvinėse sutartyse ir šakos kolektyvinėse sutartyse leidžiama susitarti dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, taip pat dienpinigių ir komandiruotės išlaidų kompensacijų mokėjimo grynaisiais pinigais, jeigu kartu tenkinama sąlyga – pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra (DK 193 straipsnio 3 dalis). Taigi, visais kitais atvejais darbo užmokestis ir visos kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo nurodytą asmeninę mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Nurodyta, kaip skaičiuoti atostoginius, kai darbuotojams taikoma suminė darbo laiko apskaita. Paaiškinta, kas yra įmonės darbo (pamainos) darbo grafikas. Pateiktas sąrašas išmokų, kurios į VDU neįtraukiamos: įvairios išmokos ir premijos švenčių ar jubiliejų progomis, išeinant į pensiją ar užtarnauto poilsio.
Svarbiausi Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo taisyklių (LRV 2017-06-21 nutarimas Nr. 496) pakeitimai:
– atostoginiai darbuotojams, kurie dirba suminės darbo laiko apskaitos režimu, apskaičiuojami taip: kai atostogos suteikiamos savaitėmis, VDU mokamas pagal tam darbuotojui nustatytą darbo laiką normą (Aprašo 6 p.).
Šis skaičiavimo būdas leis išvengti darbuotojų piktnaudžiavimo renkantis atostogų datas, o tais atvejais, kai į darbuotojo atostogas įeina savaitgalis, darbuotojui bus garantuoti atostoginiai. Iki šiol darbuotojai tokiais atvejais dažnai likdavo be jokio atlyginimo.
Kad būtų galima taikyti šį atostoginių apskaičiavimo būdą, darbuotojo darbo sutartyje turėtų būti nustatyta darbo laiko norma (kiek jis vidutiniškai turi dirbti, pavyzdžiui, per savaitę, kad atliktų savo darbą pagal darbo sutartį) ir jo atostogos turi būti skaičiuojamos (suteikiamos) savaitėmis ar bent jau kalendorinėmis dienomis, t. y. turi būti vykdomi DK reikalavimai dėl darbo laiko normos nustatymo (DK 112 str. 1 ir 2 d.) ir atostogų suteikimo savaitėmis, kai darbuotojas dirba kitokiu darbo laiko režimu nei 5 ar 6 darbo dienų savaitė (126 str. 2 d.).
Beje, šis atostoginių apskaičiavimo būdas bus patogus ir tais atvejais, kai suminė darbo laiko apskaita netaikoma, bet darbuotojui atostogos pagal DK 126 str. 2 dalį turi būti suteikiamos savaitėmis, nes jis dirba mažiau nei 5 darbo dienas arba skirtingą darbo dienų skaičių per savaitę;
– įmonės darbo (pamainos) darbo grafikas suprantamas kaip darbdavio administracijos darbo grafikas (Aprašo 2 p.). Jis VDU taisyklėse nustatytais atvejais naudojamas apskaičiuojant darbuotojo vidutinį atlyginimą;
– skaičiuojant VDU neįtraukiamos piniginės išmokos (premijos), „mokamas Darbo kodekse nustatytų švenčių dienų progomis, gyvenimo ir tarnybos metų jubiliejinių sukakčių progomis, įgijus teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją arba kompensacinę išmoką (profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams) ir savo noru nutraukiant darbo sutartį, atsistatydinant iš pareigų arba atleidžiant iš pareigų dėl amžiaus, tarnybos pratęsimo termino pabaigos arba negalėjimo dirbti pagal įgytą specialybę“ (Aprašo 3.5 p.);
– padaryti redakcinio techninio pobūdžio pakeitimai dėl mėnesinių premijų įtraukimo į VDU. Tokių premijų įtraukimas apskaičiuojant VDU nesikeitė, pasikeitė VDU taisyklių vieta, kurioje jos yra aprašytos. Mėnesinės premijos perkeltos į Aprašo 3.4 punktą.
Patvirtinta supaprastinta „Sodros“ įmokų, baudų ir delspinigių, nesumokėtų už laikotarpį nuo 2020-03-16, atidėjimo tvarka. Draudėjai dėl įmokų atidėjimo kreipsis į „Sodros“ teritorinius skyrius, atidėjimas bus įforminamas sprendimu, nesudarant sutarčių ir neteikiant papildomų dokumentų. Tokia tvarka bus taikoma nesumokėtoms įmokoms už laikotarpį nuo karantino pradžios, iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino pabaigos.
Šiuo metu „Sodros“ įmokų nemokančios įmonės, kurios įtrauktos į VMI sudarytus nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašus, atskirai kreiptis dėl „Sodros“ įmokų atidėjimo, iki pasibaigs karantinas, neprivalo. Taikomas vieno langelio principas ir mokėjimo lengvatos (neskaičiuojami delspinigiai ir nevykdomas priverstinis išieškojimas) taikomos tiek mokesčiams, tiek ir „Sodros“ įmokoms.
VSDĮ 19-1 straipsnyje patvirtinta supaprastinta tvarka bus taikoma kreipiantis į „Sodrą“ dėl įmokų, nesumokėtų nuo karantino paskelbimo dienos, atidėjimo:
– nepriklausomai nuo draudėjo prašomos atidėti sumos, sprendimus priims Fondo valdybos teritoriniai skyriai. Jie neteiks Fondo tarybai skolos mokėjimo atidėjimo dokumentų, net jeigu skolos suma bus didesnė kaip 30 000 €;
– skolos mokėjimas atidedamas Fondo valdybos teritoriniams skyriams priimant sprendimus ir mokėjimo atidėjimo sutartys su draudėjais nebus sudaromos;
– kai draudėjas kreipiasi į Fondo valdybos teritorinį skyrių, pateikdamas prašymą atidėti skolos mokėjimą, iš jo nereikalauja papildomų dokumentų;
– pagal šią tvarką draudėjai turi teisę prašyti atidėti skolos mokėjimą už laikotarpį nuo karantino pradžios (2020-03-16), iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino pabaigos;
– palūkanos už laiku nesumokėtą atidėtos skolos sumą, taip pat delspinigiai už laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas neskaičiuojami už laikotarpį nuo karantino pradžios, iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino pabaigos.
Atsižvelgiant į LR Vyriausybės nustatytus kriterijus, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sudarė 34 tūkst. mikroįmonių sąrašą, kurias asmeniškai pakvies teikti paraišką subsidijai gauti. Įmonės pakvietimo sulauks netrukus, jį pateikti turės per Mano VMI.Kvietimą teikti prašymą subsidijai gauti Mano VMI sistemoje sulauks įmonės, kurios:
š. m. gegužės 1 d. turėjo ne mažiau kaip 1 ir ne daugiau kaip 9 darbuotojus;
yra įtrauktos į VMI sudarytus nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių sąrašus;
2019 m. sumokėjo gyventojų pajamų mokestį į savivaldybės ir valstybės biudžetus;
nėra bankrutuojančios, restruktūrizuojamos ar likviduojamos.
VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, savo ruožtu, taip pat vertina VMI atrinktas mikroįmones ir nustato didžiausias leistinas pagalbos sumas, nustatytas Europos Komisijos reglamentu.Pagal jį, bendra vienai įmonei suteiktos pagalbos (įskaitant ir kitas priemones) suma neturi viršyti 200 tūkst. eurų per pastaruosius trejus mokestinius metus. Įmonei, vykdančiai krovinių vežimo keliais veiklą samdos pagrindais arba už atlygį, suma neturi viršyti 100 tūkst. eurų; žemės ūkio sektoriaus vienai įmonei – 20 tūkst. eurų; žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus vienai įmonei – 30 tūkst. eurų.Subsidija apskaičiuojama pagal įmonės 2019 metais sumokėtą gyventojų pajamų mokesčio sumą:
jei įmonės 2019 metais sumokėtas GPM siekia iki 1 tūkst. eurų, tai skiriama minimali 500 eurų subsidija;
jei įmonės 2019 metais sumokėtas GPM sudaro nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų, skiriama 1 tūkst. eurų subsidijos suma;
jei pareiškėjo 2019 metais sumokėta GPM siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų, subsidijos suma sudaro pusę pareiškėjo per 2019 m. sumokėto GPM.
Nuo 2020 metų buvo patikslinta „susijusių asmenų“ sąvoka dėl 25 proc. įmonės akcijų valdymo ir nuolatinių buveinių. Atitinkamai VMI pakoregavo PMĮ 2 str. 33 dalies komentarą.
Nuo 2020 metų:
– įmonė laikoma susijusia su kitos įmonių grupės įmonės akcininku ir jo sutuoktiniu, sugyventiniu, giminaičiais ar svainiais, jeigu kitos įmonių grupės įmonės akcininkas turi 25 proc. ir daugiau akcijų (PMĮ 2 str. 33 d. 5 ir 7 p.). Anksčiau nebuvo svarbu, kiek akcijų akcininkas turi, pakako vien fakto, kad kitoje grupės įmonėje akcininkas turi akcijų;
– dvi įmonės yra susijusios, jei viena jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo 25 proc. ar daugiau kitos akcijų (dalių, pajų) ar teisių (PMĮ 2 str. 33 d. 8.). Iki 2020 m. susijusiais asmenimis buvo laikomos įmonės, kai buvo valdoma daugiau nei 25 proc. akcijų;
– susijusiais asmenimis laikomos ne tik įmonė ir jos nuolatinė buveinė, bet ir tos pačios įmonės nuolatinės buveinės (tarpusavyje), įmonė ir kitos įmonės, kuri priklauso įmonių grupei, nuolatinės buveinės bei įmonės ir įmonių grupės įmonių nuolatinės buveinės (PMĮ 2 str. 33 d. 10, 11 ir 12 p.).
PMĮ 2 str. 33 dalies komentaro pakeitimą rasite paspaudę toliau pateiktą nuorodą
Nuo 2020-04-08 įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimas, kuris nustato per tris darbo dienas pateikti pranešimą Valstybinei darbo inspekcijai apie prastovas, paskelbtas iki įstatymo įsigaliojimo, ir per vieną darbo dieną pranešti apie prastovas, paskelbtas 2020-04-08 ir vėliau.
Darbo kodekso pakeitimas, kurį Seimas priėmė dar 2020-03-31 pasirašytas Prezidento ir įsigaliojo 2020-04-08.
Šiuo pakeitimu nustatyta, kad paskelbus prastovą dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino, „ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui“.
Apie prastovas dėl ekstremalios situacijos ir karantino, kurios buvo paskelbtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, Valstybinę darbo inspekciją informuoja ne vėliau kaip per tris darbo dienas.
Šis įstatymas įsigaliojo 2020-04-08. Pranešimus apie prastovas, paskelbtas iki šios datos, t. y. iki 2020-04-07 imtinai, VDI reikia pateikti iki 2020-04-14 dienos pabaigos.
Apie prastovas, kurias darbdavys paskelbė 2020-04-08, pranešti reikia ne vėliau kaip 2020-04-09.
Nuo 2020-04-08 įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimas, kuris nustato per tris darbo dienas pateikti pranešimą Valstybinei darbo inspekcijai apie prastovas, paskelbtas iki įstatymo įsigaliojimo, ir per vieną darbo dieną pranešti apie prastovas, paskelbtas 2020-04-08 ir vėliau.
Darbo kodekso pakeitimas, kurį Seimas priėmė dar 2020-03-31 pasirašytas Prezidento ir įsigaliojo 2020-04-08.
Šiuo pakeitimu nustatyta, kad paskelbus prastovą dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino, „ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui“.
Apie prastovas dėl ekstremalios situacijos ir karantino, kurios buvo paskelbtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, Valstybinę darbo inspekciją informuoja ne vėliau kaip per tris darbo dienas.
Šis įstatymas įsigaliojo 2020-04-08. Pranešimus apie prastovas, paskelbtas iki šios datos, t. y. iki 2020-04-07 imtinai, VDI reikia pateikti iki 2020-04-14 dienos pabaigos.
Apie prastovas, kurias darbdavys paskelbė 2020-04-08, pranešti reikia ne vėliau kaip 2020-04-09.
Informuojame, kad dėl Lietuvoje susiklosčiusios ekstremalios situacijos dėl COVID-19 įmonėms neturint galimybės atlikti inventorizacijas, nustatytas Operacijų akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje apskaitos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 154, ir Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. VA-16, fizinės inventorizacijos gali būti neatliekamos. Prekių likučius pakanka nustatyti pagal apskaitos duomenis. Pagal apskaitos duomenis nustatyti prekių likučiai įrašomi akcizais apmokestinamų prekių sandėlių teikiamose akcizų deklaracijose ir atitinkamai kuro objektų eksploatuotojų teikiamose ataskaitose.
Pasibaigus ekstremaliai situacijai, inventorizacija turės būti atlikta aukščiau nurodytuose teisės aktuose nustatytu terminu.Šis informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM 2020 m. kovo 31 d. rašte Nr. (19.20-10 E)RM -1554
VMI paskelbė, kad apribojus įmonių veiklą dėl karantino prarastų prekių pirkimo PVM gali būti netikslinamas ir valstybei negrąžinamas. Anot VMI, karantino paskelbimas laikytinas force majeure aplinkybe. Įmonės, kurios prarado greitai gendančias prekes ar pasibaigė jų galiojimo terminas ir kurios yra įtrauktos į VMI sudarytą Mokesčių mokėtojų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą, pateikti dokumentų dėl force majeure (kaip yra įprasta) ir laukti VMI leidimo neturės.
VMI padarė specialią išimtį įmonėms, kurios įtrauktos į sudarytą ir skelbiamą sąrašą „Mokesčių mokėtojai, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Jos neprivalo kreiptis į VMI, o jų greitai gendančių prekių, pavyzdžiui, maisto prekių ar gėlių, praradimai a priori (iš anksto) bus laikomi praradimais dėl force majeure.
Vis dėlto VMI nurodė, kad „PVM mokėtojai turi turėti įrodymus (kokios prekės, koks jų kiekis ir dėl kokių priežasčių buvo prarastas), kuriuos galėtų pateikti mokesčių administratoriui pareikalavus“. Vadinasi, įmonė turėtų sudaryti inventorizavimo (ar panašius) aktus, kuriuose nurodytų sugedusias, pasenusias, pasibaigusio galiojimo ir utilizuoti perduotas prekes.
VMI taip pat priminė, kad įmonė, bankroto atveju ar dėl kitų priežasčių nesumokėjusi tiekėjui už šias prekes, PVM tikslins pagal kitas taisykles, t. y. dėl skolos pripažinimo beviltiška pagal PVMĮ 89-1 straipsnio nuostatas.
Į VMI sąrašą „Mokesčių mokėtojai, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ nepatekusios įmonės PVM atskaitą tikslina bendra tvarka arba prisitaiko kitas PVM netikslinimo priemones: dėl natūralios netekties, jeigu prekės būtų prarastos PMĮ 23 straipsnyje nurodytais atvejais, arba dėl nuo įmonės nepriklausančių priežasčių, kai prekės yra utilizuojamos ir įmonė turi tai patvirtinančius dokumentus (PVMĮ 65 str. 2 d.).
