Tag Archive Mokesčiai

ByVip Teisė

Investicinio turto lengvata: kaip sumažinti pelno mokestį investuojant į verslo plėtrą

Investicinio projekto lengvata – tai viena svarbiausių mokesčių lengvatų verslui Lietuvoje, leidžianti įmonėms reikšmingai sumažinti pelno mokestį. Investuojant į veiklos plėtrą, naujų produktų kūrimą ar technologijų atnaujinimą, įmonės gali iki 100 % investicinių išlaidų atskaityti iš apmokestinamojo pelno.

Ši lengvata skatina verslą modernizuoti veiklą, didinti pajėgumus ir diegti inovacijas, kartu optimizuojant mokestinę naštą.

Koks turtas gali būti priskiriamas investiciniam projektui?

Investicinio projekto lengvata taikoma tik naujam ir anksčiau nenaudotam ilgalaikiam turtui, kuris yra naudojamas įmonės veikloje. Svarbu, kad turtas tiesiogiai dalyvautų gamybos ar paslaugų teikimo procese ir būtų pagamintas ne anksčiau kaip prieš dvejus metus.

Pagal Pelno mokesčio įstatymą lengvata gali būti taikoma tokioms turto kategorijoms kaip:

  • mašinos ir gamybiniai įrenginiai,
  • technologinė įranga,
  • informacinių technologijų ir ryšio priemonės,
  • programinė įranga,
  • įsigytos teisės,
  • krovininiai automobiliai.

Kada investicija laikoma investiciniu projektu?

Investicija laikoma investiciniu projektu, jei ji skirta verslo plėtrai ar veiklos modernizavimui, pavyzdžiui:

  • naujo produkto ar paslaugos sukūrimui,
  • gamybinių ar paslaugų teikimo pajėgumų didinimui,
  • naujos veiklos vietos ar padalinio steigimui,
  • naujo technologinio proceso įdiegimui arba esamo proceso modernizavimui.

Kaip investicijos mažina pelno mokestį?

Investicinio projekto išlaidos gali sumažinti įmonės apmokestinamąjį pelną iki 100 %. Jei investicijų suma viršija įmonės pelną, nepanaudota dalis gali būti perkeliama ir naudojama pelnui mažinti dar ketverius ateinančius mokestinius laikotarpius.

Likusi pelno dalis apmokestinama galiojančiu pelno mokesčio tarifu (2025 m. – 16 %).

Ar galima mokėti dividendus?

Net ir pasinaudojus investicinio projekto lengvata, įmonė gali išmokėti dividendus akcininkams. Tai galima daryti ir tuo atveju, jei dėl investicijų apmokestinamasis pelnas sumažėja iki nulio.

ByVip Teisė

VMI lygina rugpjūčio mėnesio FR0600 duomenis su i.SAF: ką svarbu žinoti verslui?

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vis aktyviau naudoja technologijas bei duomenų analizę siekdama užtikrinti sąžiningą mokesčių mokėjimą ir skaidrų apskaitos vedimą. Viena iš pagrindinių priemonių, padedančių VMI tikrinti verslo subjektų veiklą, yra mėnesinių PVM deklaracijų FR0600 formos duomenų lyginimas su i.SAF – išmaniąja mokesčių administravimo sistema, kurioje pateikiamos išrašytų ir gautų sąskaitų faktūrų duomenys.

Kas yra FR0600 forma ir i.SAF?

  • FR0600 forma – tai mėnesinė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracija, kurią mokesčių mokėtojai teikia VMI. Ši forma apima PVM apmokestinamų sandorių apyvartą, PVM sumas bei grąžintiną arba mokėtiną PVM.
  • i.SAF (Išmanioji Sąskaitų Faktūrų sistema) – tai VMI sukurta duomenų platforma, į kurią visi juridiniai asmenys kas mėnesį turi teikti informaciją apie išrašytas ir gautas sąskaitas faktūras. Ši sistema leidžia VMI realiu laiku stebėti įmonių komercinę veiklą ir vertinti sąskaitų atitikimą tarp verslo partnerių.

Kodėl VMI lygina FR0600 duomenis su i.SAF?

VMI lygina PVM deklaracijos (FR0600 formos) duomenis su i.SAF, siekdama užtikrinti, kad PVM apskaita būtų tvarkoma teisingai ir skaidriai. Tai padeda atskleisti šias problemas:

  1. Deklaruotų ir realių sąskaitų neatitikimai – kai įmonė deklaruoja mažesnę PVM sumą FR0600 formoje nei nurodo i.SAF sistemoje. Toks neatitikimas gali rodyti klaidą apskaitoje arba bandymą sumažinti mokėtiną PVM.
  2. Neužfiksuotos operacijos – kai verslas pamiršta įtraukti gautas ar išrašytas sąskaitas faktūras į i.SAF arba deklaracijoje pateikia tik dalį operacijų.
  3. Kryžminiai tikrinimai – VMI gali lyginti ne tik vienos įmonės i.SAF ir FR0600 duomenis, bet ir analizuoti verslo partnerių pateiktą informaciją. Pvz., jei viena įmonė deklaruoja išrašytą sąskaitą, bet kita įmonė šios sąskaitos neįtraukia į savo apskaitą, tai gali sukelti papildomus klausimus.

Ką daryti įmonėms?

Įmonės, norėdamos išvengti galimų problemų, turėtų skirti ypatingą dėmesį šiems aspektams:

  1. Apskaitos tikslumas: svarbu užtikrinti, kad visa apskaitos informacija, ypač PVM apskaita, būtų pateikiama tiksliai ir laiku tiek FR0600 formoje, tiek i.SAF. Būtina patikrinti, ar visos išrašytos ir gautos sąskaitos faktūros yra tinkamai įtrauktos į apskaitą.
  2. Automatizavimas: įmonėms rekomenduojama naudoti apskaitos programas, kurios gali automatiškai generuoti ir teikti sąskaitų faktūrų duomenis į i.SAF. Tai ne tik sumažina žmogiškųjų klaidų riziką, bet ir užtikrina duomenų pateikimo tikslumą.
  3. Vidiniai auditai: periodiškai verta atlikti vidinius apskaitos auditus, kad būtų galima nustatyti galimas neatitikimų priežastis ir jas ištaisyti prieš pateikiant duomenis VMI.
  4. Bendradarbiavimas su apskaitininkais: įmonės vadovai turėtų bendradarbiauti su savo apskaitos specialistais, kad būtų užtikrintas tinkamas duomenų teikimas ir visų PVM deklaracijų atitikimas i.SAF sistemoje.

Pasekmės neatitikimų atveju

Jei VMI aptinka neatitikimų tarp FR0600 ir i.SAF duomenų, įmonė gali būti paprašyta pateikti paaiškinimus arba ištaisyti klaidas. Rimtesniais atvejais, kai įtariama mokesčių vengimo schema, VMI gali inicijuoti išsamų patikrinimą. Jei nustatomi pažeidimai, įmonėms gali būti taikomos baudos, o kai kuriais atvejais – delspinigiai už nesumokėtus mokesčius.

ByVip Teisė

Nauji Atsiskaitymų už Prekes ir Paslaugas Duomenų Fiksavimo Pakeitimai

2024 metų rugpjūčio 14 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė svarbius nutarimus, pakeičiančius ankstesnę atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarką. Šie pakeitimai prisitaiko prie šiuolaikinės finansinės praktikos reikalavimų ir užtikrina didesnį aiškumą bei tvarkos suderinamumą su kitais teisės aktais, įskaitant grynųjų pinigų apvalinimo įstatymą bei Finansinės apskaitos įstatymą.

Esminiai Pakeitimai

1. Bendra mokėtina suma Vienas iš esminių pakeitimų yra susijęs su 18.6 papunkčiu. Naujojoje redakcijoje aiškiai nurodoma, kad dokumentuose privaloma nurodyti bendrą mokėtiną sumą. Ši nuostata apima ir atvejus, kai prekės yra superkamos, kas reiškia, kad tiek prekių pirkimo, tiek pardavimo atvejais turi būti tiksliai nurodyta bendra suma.

2. Apvalinimo suma Taip pat buvo pridėtas naujas 19.3 papunktis, kuris įtvirtina apvalinimo sumos nurodymo taisyklę. Pagal šią nuostatą, tais atvejais, kai atsiskaitymams taikomas apvalinimas, remiantis Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymu, turi būti aiškiai nurodoma apvalinimo suma bei bendra suma po apvalinimo. Šis punktas siekia užtikrinti skaidrumą apskaitoje ir sudaryti sąlygas aiškesnei finansinei atskaitomybei, atitinkančiai naujausias apskaitos taisykles.

3. Taksi atsiskaitymai Svarbus dėmesys skirtas ir taksi automobilių atsiskaitymų sistemai. Pakeistas 23.10 papunktis numato, kad lengvuosiuose taksi automobiliuose turi būti naudojami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) registruoti taksometrai, kurie yra sujungti su atitinkamais spausdintuvais, nurodytais Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse. Kiekviename automobilyje turi būti pildomas kasos operacijų žurnalas, kurio forma ir pildymo tvarka nustatyta VMI. Šis pakeitimas skirtas pagerinti taksi paslaugų kontrolę ir apskaitos tvarkymą, sumažinant galimybes klaidoms ar piktnaudžiavimui.

Pakeitimų Įsigaliojimas

Nors šie pakeitimai oficialiai paskelbti 2024 metų rugpjūčio 14 dieną, kai kurios nuostatos įsigalios tik nuo 2025 metų gegužės 1 dienos. Toks laikotarpis suteikia verslo subjektams laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų, ypač tais atvejais, kurie susiję su naujomis apskaitos taisyklėmis ir techninėmis taksi veiklos nuostatomis.

ByVip Teisė

Akcininko suteikta paskola įmonei

Kai akcininkas teikia paskolą savo įmonei, mokesčių pasekmės kyla pagal šias sąlygas:

1. Įmonė, išmokėdama palūkanas, gali jas priskirti leidžiamų atskaitymų kategorijai, jei palūkanų norma atitinka rinkos normas. Viršijant rinkos normą, viršijanti dalis nebus laikoma leidžiamais atskaitymais (PMTĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Kad nustatytumėte rinkos normą, galite naudoti vidutines komercinių bankų taikomas palūkanas, skelbiamas Lietuvos banko tinklalapyje. Tačiau ši informacija gali būti nepakankama, kad įrodytumėte, jog akcininkas suteikė paskolą pagal rinkos sąlygas. Todėl rekomenduojama turėti dokumentaciją, patvirtinančią paskolos sandorio sąlygas ir palūkanų normą (pvz., komercinių bankų pasiūlymus dėl paskolos sutarties).

2. Jei paskolos suma viršija bendrovės nuosavo kapitalo dydį daugiau nei 4 kartus, viršijančią dalį mokamos palūkanos gali būti pripažįstamos neleidžiamais atskaitymais ir apmokestinamos kaip dividendai. Tai taikoma, jei patenkinamos šios sąlygos:

a) Palūkanų norma yra aukštesnė už rinkos normas;

b) Akcininkas turi kontrolę paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.

3. Fiziniam asmeniui akcininkui (lietuvos arba užsienio piliečiui), gaunančiam palūkanas, kurios nėra didesnės nei 120 vidutinių darbo užmokesčių suma, taikomas 15% gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Viršijanti dalis apmokestinama 20% tarifu. Reikia atkreipti dėmesį, kad skaičiuojant, ar pajamos neviršija 120 VDU, sumuojamos ne tik palūkanų pajamos, bet ir kitos pajamos (išskyrus darbo santykių, dividendų ir individualios veiklos pajamas). Tai reiškia, kad jei gaunate ir palūkanų pajamų, ir kitų apmokestinamųjų pajamų, jos bus sumuojamos ir taikomi atitinkami 15% ir 20% tarifai (PMTĮ 6 straipsnis).

4. Palūkanos, išmokamos Lietuvos juridiniam asmeniui, apmokestinamos 15% arba 5% pelno mokesčio tarifu.

5. Palūkanos, išmokamos juridiniam asmeniui, kuris yra įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, neapmokestinamos (PMTĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6. Palūkanos, išmokamos juridiniam asmeniui, kuris nėra įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, apmokestinamos 10% pelno mokesčio tarifu (PMTĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

7. Fizinis asmuo akcininkas gali suteikti paskolą įmonei be palūkanų. Tokiu atveju nei akcininkui, nei įmonei nekyla mokestinių pasekmių.