Investicinio projekto lengvata – tai viena svarbiausių mokesčių lengvatų verslui Lietuvoje, leidžianti įmonėms reikšmingai sumažinti pelno mokestį. Investuojant į veiklos plėtrą, naujų produktų kūrimą ar technologijų atnaujinimą, įmonės gali iki 100 % investicinių išlaidų atskaityti iš apmokestinamojo pelno.
Ši lengvata skatina verslą modernizuoti veiklą, didinti pajėgumus ir diegti inovacijas, kartu optimizuojant mokestinę naštą.
Koks turtas gali būti priskiriamas investiciniam projektui?
Investicinio projekto lengvata taikoma tik naujam ir anksčiau nenaudotam ilgalaikiam turtui, kuris yra naudojamas įmonės veikloje. Svarbu, kad turtas tiesiogiai dalyvautų gamybos ar paslaugų teikimo procese ir būtų pagamintas ne anksčiau kaip prieš dvejus metus.
Pagal Pelno mokesčio įstatymą lengvata gali būti taikoma tokioms turto kategorijoms kaip:
mašinos ir gamybiniai įrenginiai,
technologinė įranga,
informacinių technologijų ir ryšio priemonės,
programinė įranga,
įsigytos teisės,
krovininiai automobiliai.
Kada investicija laikoma investiciniu projektu?
Investicija laikoma investiciniu projektu, jei ji skirta verslo plėtrai ar veiklos modernizavimui, pavyzdžiui:
naujo produkto ar paslaugos sukūrimui,
gamybinių ar paslaugų teikimo pajėgumų didinimui,
naujos veiklos vietos ar padalinio steigimui,
naujo technologinio proceso įdiegimui arba esamo proceso modernizavimui.
Kaip investicijos mažina pelno mokestį?
Investicinio projekto išlaidos gali sumažinti įmonės apmokestinamąjį pelną iki 100 %. Jei investicijų suma viršija įmonės pelną, nepanaudota dalis gali būti perkeliama ir naudojama pelnui mažinti dar ketverius ateinančius mokestinius laikotarpius.
Likusi pelno dalis apmokestinama galiojančiu pelno mokesčio tarifu (2025 m. – 16 %).
Ar galima mokėti dividendus?
Net ir pasinaudojus investicinio projekto lengvata, įmonė gali išmokėti dividendus akcininkams. Tai galima daryti ir tuo atveju, jei dėl investicijų apmokestinamasis pelnas sumažėja iki nulio.
Nekilnojamojo turto savininkams – svarbios žinios! Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios nauja tvarka, pagal kurią NT, parduodant nepasibaigus 10 metų laikotarpiui, bus galima parduoti be pajamų mokesčio jau po 5 metų išlaikymo.
Šis pakeitimas priimtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) pakeitimu, kurį patvirtino Seimas.
Pagal šiuo metu galiojantį GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 27 punktą:
Pajamos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį turtą neapmokestinamos, jei:
Turtas buvo išlaikytas ne trumpiau kaip 10 metų;
Arba asmuo buvo deklaravęs gyvenamąją vietą tame būste bent 2 metus iki pardavimo.
Kas keisis nuo 2026 m.?
Seimas priėmė pakeitimus, kuriais:
NT išlaikymo laikotarpis trumpinamas nuo 10 metų iki 5 metų;
Lengvata taikoma atgaline data – tai reiškia, kad jei NT buvo įsigytas 2021 m., jau 2026 m. bus galima jį parduoti be pajamų mokesčio.
LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas (įsigalios nuo 2026-01-01)
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atnaujino savo oficialią poziciją dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais, kai pagal sandorius sumos mokamos dalimis. Tai ypač aktualu gyventojams ir verslui, sudarantiems didesnės vertės civilinius sandorius, pavyzdžiui – perkant transporto priemones, nekilnojamąjį turtą, ar vykdant paskolų sutartis.
Kas pasikeitė?
Iki šiol VMI pozicija buvo griežta: jeigu bendra sandorio suma viršijo 5 000 Eur, visas atsiskaitymas turėjo būti vykdomas negrynaisiais pinigais – net jeigu pinigai buvo mokami dalimis. Toks aiškinimas dažnai kėlė nepatogumų ir net teisinius ginčus.
Atsižvelgdama į teismų praktiką, kurioje sprendimai buvo priimami ne mokesčių administratoriaus naudai, VMI pakeitė savo išaiškinimą.
Naujasis išaiškinimas
Pagal bet kokį sandorį grynaisiais pinigais galima atsiskaityti ne didesne kaip 5 000 Eur suma – net jei visa sandorio vertė yra didesnė ir atsiskaitoma dalimis.
Tai reiškia, kad nuo šiol:
Net ir sudarant, pavyzdžiui, 10 000 Eur vertės sutartį, iki 5 000 Eur galima sumokėti grynaisiais pinigais;
Likusi suma privalo būti sumokėta negrynaisiais pinigais – pavedimu.
Konkretus pavyzdys
Perkate automobilį už 10 000 Eur:
Galite sumokėti iki 5 000 Eur grynaisiais,
Kiti 5 000 Eur turi būti sumokėti pavedimu ar kitu negrynųjų pinigų būdu.
Kam taikoma ši taisyklė?
Šis apribojimas ir išaiškinimas taikomas visiems civiliniams sandoriams, įskaitant:
Pirkimo–pardavimo sutartis,
Paskolų sutartis (jeigu laikomasi notarinės formos),
Dividendų mokėjimą.
Ką svarbu žinoti?
✔ Visuomet rekomenduojama:
Visi sandorio mokėjimai (tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais) būtų dokumentuoti;
Sudarant didelės vertės sandorius – pasitarti su teisininku arba buhalteriu;
Įsitikinti, kad visi sandorio punktai atitinka ne tik civilinę teisę, bet ir mokesčių teisės reikalavimus.
Lietuvos Respublikos Seimas 2025 m. patvirtino vieną didžiausių pastarųjų metų mokestinių reformų, kurios didžioji dalis įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Pakeitimai palies beveik visas mokesčių grupes – nuo pelno ir gyventojų pajamų mokesčių iki pridėtinės vertės bei nekilnojamojo turto mokesčių.
📈 Pelno mokestis
Standartinis tarifas didėja nuo 16 % iki 17 %.
Lengvatinis tarifas didėja nuo 6 % iki 7 %.
Naujai įsteigtos įmonės galės pasinaudoti 0 % pelno mokesčio lengvata 2 metus (anksčiau – 1 metai).
Įmonėms sudaroma galimybė momentiniu būdu nudėvėti ilgalaikį turtą (kompiuteriai, įranga, programos).
👤 Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
NPD (neapmokestinamasis pajamų dydis) bus taikomas pajamoms iki 2562,49 Eur per mėnesį.
Įvedamas progresinis GPM modelis:
iki 36 VDU (~6900 €/mėn.) – 20 %,
nuo 36 iki 60 VDU – 25 %,
virš 60 VDU – 32 %.
Individualios veiklos pajamos taip pat įtraukiamos į šią progresiją, bet iki 35 000 Eur metinių pajamų bus taikoma mokesčių kredito lengvata.
Verslo liudijimo riba didėja iki 50 000 Eur per metus.
NT pardavimas bus neapmokestinamas, jei turtas išlaikytas ne trumpiau nei 5 metus (vietoj 10 m.).
🧾 Pridėtinės vertės mokestis (PVM)
Knygoms ir neperiodiniams leidiniams – mažinamas PVM nuo 9 % iki 5 %.
Kitiems 9 % tarifą turėjusiems produktams ir paslaugoms – taikomas naujas 12 % tarifas.
Nebetaikoma PVM lengvata šildymui, karštam vandeniui ir malkoms.
🏠 Nekilnojamojo turto mokestis (NT)
Įvedamas papildomas 0,2 % NT tarifas komerciniam NT – lėšos bus skirtos gynybai.
NT apmokestinamas net jei statyba nebaigta ir neregistruotas baigtumas.
5 metus po žemės ūkio veiklos nutraukimo nebus skaičiuojamas NT mokestis už buvusį ūkinės paskirties turtą.
Patikslinta tarifų skalė – progresiniai tarifai nuo 0,2 % iki 1 % pagal NT vertę.
🟢 Ką svarbiausia žinoti?
Mažoms įmonėms – palankesnės sąlygos pradžioje.
Aukštas pajamas gaunantys gyventojai – mokės daugiau.
Dauguma PVM tarifų – didėja arba perskirstomi.
Praktiškai visiems verslams teks peržiūrėti buhalterines sistemas ir kainodarą dar iki 2026 m. pradžios.
Įmonių finansinė atskaitomybė 2024 metais Lietuvoje turi būti rengiama pagal naujausias Finansų ministerijos gaires
2024 m. įmonių finansinė atskaitomybė Lietuvoje turi būti rengiamas laikantis naujausių Finansų ministerijos pateiktų gairių. 2024 m. rugsėjo 20 d. paskelbtas Finansų ministerijos išaiškinimas „Dėl įmonės priskyrimo Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme nustatytoms įmonių kategorijoms“ padėjo apibrėžti, kaip tiksliai įmonės turėtų būti priskiriamos skirtingoms kategorijoms.
Įmonių kategorijų klasifikacija
Pagal minėtą išaiškinimą, įmonės skirstomos į keturias pagrindines kategorijas:
Mikro įmonės – tai įmonės, kurios atitinka bent du iš šių kriterijų:
Pajamos neviršija 700 000 EUR per metus.
Turto vertė ne didesnė nei 350 000 EUR.
Įmonėje dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų.
Mažos įmonės – ši kategorija apima įmones, kurios atitinka bent du iš šių kriterijų:
Pajamos neviršija 8 mln. EUR.
Turto vertė yra ne didesnė nei 4 mln. EUR.
Įmonėje dirba ne daugiau kaip 50 darbuotojų.
Vidutinės įmonės – įmonės, kurios atitinka bent du iš šių kriterijų:
Pajamos neviršija 40 mln. EUR.
Turto vertė yra ne didesnė nei 20 mln. EUR.
Įmonėje dirba ne daugiau kaip 250 darbuotojų.
Didelės įmonės – į šią kategoriją patenka visos įmonės, kurios viršija bent du iš vidutinėms įmonėms nustatytų kriterijų.
Šios klasifikacijos pagrindinis tikslas – užtikrinti atskaitomybės skaidrumą ir adekvatų duomenų atvaizdavimą kiekvienoje kategorijoje. Be to, kategorijos turi įtakos 2024 m. finansinės atskaitomybės detalių lygiui ir papildomiems reikalavimams.
Praktiniai klasifikacijos taikymo aspektai
Įmonių 2024 finansinės atskaitomybės įstatymas nustato, kad įmonės, kurių finansiniai rodikliai kinta, gali pereiti į kitą kategoriją, tačiau tai gali būti daroma tik tada, kai atitinkami kriterijai yra tenkinami dvejus metus iš eilės. Naujas Finansų ministerijos išaiškinimas taip pat pabrėžia, kad svarbu laiku peržiūrėti kiekvienos įmonės rodiklius, siekiant užtikrinti teisingą ataskaitų pateikimą ir atitikimą teisiniams reikalavimams.
Norint sudaryti finansines ataskaitas Lietuvoje 2024 metais, svarbu žinoti, kad ataskaitų reikalavimai skiriasi priklausomai nuo įmonės dydžio. Mikro įmonėms taikomi supaprastinti finansinės atskaitomybės standartai, mažosioms ir vidutinėms įmonėms – vidutinio lygio ataskaitų reikalavimai, o didelės įmonės turi atlikti pilną audito ir pateikti išsamias ataskaitas. Šie reikalavimai užtikrina teisingą finansinių ataskaitų sudarymą, atitikimą bei atitiktį teisinėms nuostatoms. Mikro įmonėms taikomi supaprastinti finansinės atskaitomybės standartai, mažosioms ir vidutinėms – vidutinio lygio ataskaitų reikalavimai, o didelėms įmonėms tenka pilno audito ir išsamios ataskaitų pateikimo atsakomybė. Naujausias išaiškinimas patvirtino, kad reikalavimai yra proporcingi įmonės dydžiui bei veiklos mastui. Norint sudaryti finansines ataskaitas Lietuvoje 2024 metais, svarbu žinoti, kad ataskaitų reikalavimai skiriasi priklausomai nuo įmonės dydžio.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vis aktyviau naudoja technologijas bei duomenų analizę siekdama užtikrinti sąžiningą mokesčių mokėjimą ir skaidrų apskaitos vedimą. Viena iš pagrindinių priemonių, padedančių VMI tikrinti verslo subjektų veiklą, yra mėnesinių PVM deklaracijų FR0600 formos duomenų lyginimas su i.SAF – išmaniąja mokesčių administravimo sistema, kurioje pateikiamos išrašytų ir gautų sąskaitų faktūrų duomenys.
Kas yra FR0600 forma ir i.SAF?
FR0600 forma – tai mėnesinė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracija, kurią mokesčių mokėtojai teikia VMI. Ši forma apima PVM apmokestinamų sandorių apyvartą, PVM sumas bei grąžintiną arba mokėtiną PVM.
i.SAF (Išmanioji Sąskaitų Faktūrų sistema) – tai VMI sukurta duomenų platforma, į kurią visi juridiniai asmenys kas mėnesį turi teikti informaciją apie išrašytas ir gautas sąskaitas faktūras. Ši sistema leidžia VMI realiu laiku stebėti įmonių komercinę veiklą ir vertinti sąskaitų atitikimą tarp verslo partnerių.
Kodėl VMI lygina FR0600 duomenis su i.SAF?
VMI lygina PVM deklaracijos (FR0600 formos) duomenis su i.SAF, siekdama užtikrinti, kad PVM apskaita būtų tvarkoma teisingai ir skaidriai. Tai padeda atskleisti šias problemas:
Deklaruotų ir realių sąskaitų neatitikimai – kai įmonė deklaruoja mažesnę PVM sumą FR0600 formoje nei nurodo i.SAF sistemoje. Toks neatitikimas gali rodyti klaidą apskaitoje arba bandymą sumažinti mokėtiną PVM.
Neužfiksuotos operacijos – kai verslas pamiršta įtraukti gautas ar išrašytas sąskaitas faktūras į i.SAF arba deklaracijoje pateikia tik dalį operacijų.
Kryžminiai tikrinimai – VMI gali lyginti ne tik vienos įmonės i.SAF ir FR0600 duomenis, bet ir analizuoti verslo partnerių pateiktą informaciją. Pvz., jei viena įmonė deklaruoja išrašytą sąskaitą, bet kita įmonė šios sąskaitos neįtraukia į savo apskaitą, tai gali sukelti papildomus klausimus.
Ką daryti įmonėms?
Įmonės, norėdamos išvengti galimų problemų, turėtų skirti ypatingą dėmesį šiems aspektams:
Apskaitos tikslumas: svarbu užtikrinti, kad visa apskaitos informacija, ypač PVM apskaita, būtų pateikiama tiksliai ir laiku tiek FR0600 formoje, tiek i.SAF. Būtina patikrinti, ar visos išrašytos ir gautos sąskaitos faktūros yra tinkamai įtrauktos į apskaitą.
Automatizavimas: įmonėms rekomenduojama naudoti apskaitos programas, kurios gali automatiškai generuoti ir teikti sąskaitų faktūrų duomenis į i.SAF. Tai ne tik sumažina žmogiškųjų klaidų riziką, bet ir užtikrina duomenų pateikimo tikslumą.
Vidiniai auditai: periodiškai verta atlikti vidinius apskaitos auditus, kad būtų galima nustatyti galimas neatitikimų priežastis ir jas ištaisyti prieš pateikiant duomenis VMI.
Bendradarbiavimas su apskaitininkais: įmonės vadovai turėtų bendradarbiauti su savo apskaitos specialistais, kad būtų užtikrintas tinkamas duomenų teikimas ir visų PVM deklaracijų atitikimas i.SAF sistemoje.
Pasekmės neatitikimų atveju
Jei VMI aptinka neatitikimų tarp FR0600 ir i.SAF duomenų, įmonė gali būti paprašyta pateikti paaiškinimus arba ištaisyti klaidas. Rimtesniais atvejais, kai įtariama mokesčių vengimo schema, VMI gali inicijuoti išsamų patikrinimą. Jei nustatomi pažeidimai, įmonėms gali būti taikomos baudos, o kai kuriais atvejais – delspinigiai už nesumokėtus mokesčius.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalios naujos taisyklės dėl PVM apmVirtualių Renginių Apmokestinimo Pokyčiai Nuo 2025 m. – Svarbiausia Informacija Lietuvoje
Įsigaliojus naujiems mokesčių reikalavimams, nuo 2025 m. Lietuvoje pasikeis virtualių renginių, transliuojamų internetu, apmokestinimas. Šie pokyčiai svarbūs įmonėms, organizuojančioms kultūros, meno, sporto renginius ar mokymus bei tiesiogiai juos transliuojančioms platformoms, nes ES nustatė naujas PVM taisykles. Šiame straipsnyje aptarsime, kokius pokyčius renginių organizatoriai ir interneto platformos turi žinoti, kad atitiktų naujus ES reikalavimus.
Dabartinis PVM reguliavimas galioja iki 2024 m. pabaigos
Dabartinėse PVM taisyklėse nėra aiškiai nustatyta, kaip vertinti virtualių renginių teikimo vietą mokesčių požiūriu. Pagal Lietuvos PVMĮ, fizinių renginių paslaugų teikimo vieta yra renginio vieta. Tačiau 2021 m. ES Teisingumo Teismas (ESTT) byloje „Geelen“ nusprendė, kad virtualių renginių paslaugų teikimo vieta turėtų būti laikoma teikėjo įsisteigimo vieta. Šis sprendimas sukėlė iššūkių, nes virtualūs renginiai neturi konkrečios fizinės vietos.
Naujasis PVM reguliavimas virtualiems renginiams nuo 2025 m.
2025 m. sausio 1 d. įsigalios ES patvirtintos PVM taisyklės, kurios apibrėžia, kad virtualių renginių teikimo vieta priklausys nuo paslaugos gavėjo šalies. Jei renginį stebi neapmokestinamasis asmuo (fizinis asmuo), PVM bus taikomas toje ES valstybėje, kurioje jis gyvena. Tai reiškia, kad įmonės, kurios organizuoja mokymus, seminarus ar kitus renginius internetu, turės pritaikyti PVM tarifą pagal paslaugos gavėjo šalį.
Pokyčių įgyvendinimas Lietuvoje
Lietuvos Finansų ministerija parengė PVMĮ pataisas, kurios atitinka naują ES direktyvą. Pagal šias pataisas, jei paslaugos gavėjas yra fizinis asmuo, renginys bus apmokestinamas pagal jo buvimo vietą. Tai bus taikoma įvairioms paslaugoms, tarp kurių – kultūros, meno, sporto renginiai bei įvairios mokymų paslaugos, transliuojamos internetu.
B2C ir B2B paslaugų apmokestinimo skirtumai
B2C (verslas-vartotojui): Paslaugos apmokestinamos pagal pirkėjo šalies PVM tarifą.
B2B (verslas-verslui): Paslaugos apmokestinamos pagal pirkėjo buvimo vietą. Šiuo atveju, pirkėjas (įmonė) privalės atvirkštiniu būdu sumokėti PVM.
Virtualių renginių ir elektroninių paslaugų skirtumas
Svarbu pabrėžti, kad virtualių renginių transliacijos internetu nėra laikomos elektroninėmis paslaugomis. Elektroninės paslaugos paprastai teikiamos automatiškai, be tiesioginio žmogaus įsikišimo, o virtualūs renginiai yra „gyvi“ ir interaktyvūs. Todėl jų apmokestinimas yra kitoks nei standartinių elektroninių paslaugų.
Ką turėtų žinoti renginių organizatoriai ir platformos?
Nuo 2025 m. Lietuvos įmonės, teikiančios virtualius renginius kitų ES šalių gyventojams, privalės taikyti PVM pagal pirkėjo šalies tarifą. Šios įmonės turės galimybę registruotis pirkėjo valstybės PVM mokėtoju arba naudoti „One Stop Shop“ (OSS) sistemą. Renginių transliuojančioms platformoms ypač svarbu nustatyti, ar jų turinys laikomas elektronine paslauga ar virtualiu renginiu, nes tai nulems jų atsakomybę mokesčių atžvilgiu.
Apibendrinimas
Šie PVM pakeitimai yra svarbūs virtualius renginius organizuojančioms įmonėms, nes apmokestinimas nuo 2025 m. priklausys nuo žiūrovo vietos. Tai reikalauja iš renginių organizatorių bei platformų peržiūrėti savo PVM strategijas ir pasiruošti tarptautiniam apmokestinimo mechanizmui per OSS sistemą, siekiant užtikrinti, kad mokestinės prievolės būtų vykdomos teisingai.
2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje numatomi svarbūs PVM įstatymo (PVMĮ) pakeitimai, kurių tikslas yra perkelti Europos Sąjungos PVM direktyvų nuostatas į Lietuvos teisę ir supaprastinti mokesčių taikymą smulkiajam verslui bei sureguliuoti PVM taikymą nekilnojamojo turto (NT) pagerinimui. Šie pokyčiai paveiks tiek smulkiuosius verslininkus, tiek NT sektorių.
1. Smulkiojo verslo schema
Numatoma, kad smulkiojo verslo schema bus viena svarbiausių PVMĮ pakeitimų dalis. PVM registracijos riba smulkiajam verslui bus padidinta nuo esamos 45 000 EUR ribos iki 55 000 EUR metinių pajamų. Tai reiškia, kad verslininkai, kurių metinė apyvarta neviršys šios ribos, galės išvengti PVM mokėjimo prievolės.
Kas keičiasi smulkiam verslui
Sezoniniai verslai (pavyzdžiui, mugėse ar festivaliuose dalyvaujantys prekiautojai) nuo 2025 m. sausio mėn. turės atidžiai skaičiuoti savo pajamas ir registruotis PVM mokėtojais, jei jų pajamos viršys 55 000 EUR. Anksčiau PVM prievolės galėjo būti išvengiama dėl pajamų slenkančio skaičiavimo būdu, tačiau naujoji sistema reikalauja atskirai skaičiuoti kalendorinius metus.
Indėlis į ekonominę veiklą: tai svarbus žingsnis skatinti smulkųjį verslą, nes didesnė PVM riba leis smulkiems verslininkams išlaikyti daugiau lėšų ir investuoti į savo veiklą. Tačiau tai reikalauja atsargumo, nes viršijus ribą smulkūs verslai privalės apmokestinti visas ateinančių metų pajamas.
2. NT esminis pagerinimas
PVMĮ projektas taip pat numato esminius pakeitimus, susijusius su nekilnojamojo turto (NT) pagerinimu. Naujoji reglamentavimo tvarka keičia PVM taikymo principus NT, ypač atsižvelgiant į kapitalinius pagerinimus ar esmines rekonstrukcijas.
Esminiai pakeitimai NT sektoriui:
Esminis pagerinimas: pagal numatomus pakeitimus, kai NT objektas yra esmingai pagerinamas ar rekonstruojamas (pvz., pastato vertė reikšmingai didinama per kapitalines investicijas ar remontą), išlaidos bus apmokestinamos PVM. Tai apima tiek naujų pastatų statybą, tiek esamų objektų modernizaciją.
NT vertės didėjimas: pagerinus NT objektą, kai vertė padidėja ženkliai, pagerinimo išlaidos privalo būti įtrauktos į PVM apskaičiavimą, net jei pradinė vertė buvo PVM neapmokestinama. Tai reiškia, kad verslininkai, vykdantys nekilnojamojo turto vystymo projektus ar atlikdami kapitalinius remontus, turės apskaičiuoti PVM pagal šias išlaidas.
3. Poveikis verslui ir ekonomikai
Poveikis smulkiems verslininkams: padidinta PVM registracijos riba yra reikšminga pagalba mažoms įmonėms, nes tai leis joms išvengti administracinių mokesčių naštos, jei jų apyvarta neviršija 55 000 EUR. Tačiau verslai, kurie veikia sezoniškai ar turi nepastovias pajamas, turės atidžiai planuoti savo veiklą.
NT sektoriaus atsakas: NT sektoriuje šie pakeitimai turėtų paskatinti didesnį skaidrumą ir tikslumą, nes pagerinimai ar statybos projektai bus aiškiau apmokestinami PVM. Tai ypač svarbu dideliems projektams, kur NT objekto vertė ženkliai padidėja dėl kapitalinių investicijų.
Šie pakeitimai, įsigaliojantys nuo 2025 m., siekia padidinti smulkaus verslo konkurencingumą ir užtikrinti skaidresnį PVM taikymą NT sektoriuje. Smulkiems verslams rekomenduojama atidžiai peržiūrėti savo pajamų struktūrą ir planuoti, kaip išvengti nenumatytų mokesčių, o NT įmonėms teks tinkamai pasiruošti projektų apmokestinimui PVM.
2024 metų rugpjūčio 14 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė svarbius nutarimus, pakeičiančius ankstesnę atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarką. Šie pakeitimai prisitaiko prie šiuolaikinės finansinės praktikos reikalavimų ir užtikrina didesnį aiškumą bei tvarkos suderinamumą su kitais teisės aktais, įskaitant grynųjų pinigų apvalinimo įstatymą bei Finansinės apskaitos įstatymą.
Esminiai Pakeitimai
1. Bendra mokėtina suma Vienas iš esminių pakeitimų yra susijęs su 18.6 papunkčiu. Naujojoje redakcijoje aiškiai nurodoma, kad dokumentuose privaloma nurodyti bendrą mokėtiną sumą. Ši nuostata apima ir atvejus, kai prekės yra superkamos, kas reiškia, kad tiek prekių pirkimo, tiek pardavimo atvejais turi būti tiksliai nurodyta bendra suma.
2. Apvalinimo suma Taip pat buvo pridėtas naujas 19.3 papunktis, kuris įtvirtina apvalinimo sumos nurodymo taisyklę. Pagal šią nuostatą, tais atvejais, kai atsiskaitymams taikomas apvalinimas, remiantis Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymu, turi būti aiškiai nurodoma apvalinimo suma bei bendra suma po apvalinimo. Šis punktas siekia užtikrinti skaidrumą apskaitoje ir sudaryti sąlygas aiškesnei finansinei atskaitomybei, atitinkančiai naujausias apskaitos taisykles.
3. Taksi atsiskaitymai Svarbus dėmesys skirtas ir taksi automobilių atsiskaitymų sistemai. Pakeistas 23.10 papunktis numato, kad lengvuosiuose taksi automobiliuose turi būti naudojami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) registruoti taksometrai, kurie yra sujungti su atitinkamais spausdintuvais, nurodytais Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse. Kiekviename automobilyje turi būti pildomas kasos operacijų žurnalas, kurio forma ir pildymo tvarka nustatyta VMI. Šis pakeitimas skirtas pagerinti taksi paslaugų kontrolę ir apskaitos tvarkymą, sumažinant galimybes klaidoms ar piktnaudžiavimui.
Pakeitimų Įsigaliojimas
Nors šie pakeitimai oficialiai paskelbti 2024 metų rugpjūčio 14 dieną, kai kurios nuostatos įsigalios tik nuo 2025 metų gegužės 1 dienos. Toks laikotarpis suteikia verslo subjektams laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų, ypač tais atvejais, kurie susiję su naujomis apskaitos taisyklėmis ir techninėmis taksi veiklos nuostatomis.
Kai akcininkas teikia paskolą savo įmonei, mokesčių pasekmės kyla pagal šias sąlygas:
1. Įmonė, išmokėdama palūkanas, gali jas priskirti leidžiamų atskaitymų kategorijai, jei palūkanų norma atitinka rinkos normas. Viršijant rinkos normą, viršijanti dalis nebus laikoma leidžiamais atskaitymais (PMTĮ 40 straipsnio 2 dalis).
Kad nustatytumėte rinkos normą, galite naudoti vidutines komercinių bankų taikomas palūkanas, skelbiamas Lietuvos banko tinklalapyje. Tačiau ši informacija gali būti nepakankama, kad įrodytumėte, jog akcininkas suteikė paskolą pagal rinkos sąlygas. Todėl rekomenduojama turėti dokumentaciją, patvirtinančią paskolos sandorio sąlygas ir palūkanų normą (pvz., komercinių bankų pasiūlymus dėl paskolos sutarties).
2. Jei paskolos suma viršija bendrovės nuosavo kapitalo dydį daugiau nei 4 kartus, viršijančią dalį mokamos palūkanos gali būti pripažįstamos neleidžiamais atskaitymais ir apmokestinamos kaip dividendai. Tai taikoma, jei patenkinamos šios sąlygos:
a) Palūkanų norma yra aukštesnė už rinkos normas;
b) Akcininkas turi kontrolę paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.
3. Fiziniam asmeniui akcininkui (lietuvos arba užsienio piliečiui), gaunančiam palūkanas, kurios nėra didesnės nei 120 vidutinių darbo užmokesčių suma, taikomas 15% gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Viršijanti dalis apmokestinama 20% tarifu. Reikia atkreipti dėmesį, kad skaičiuojant, ar pajamos neviršija 120 VDU, sumuojamos ne tik palūkanų pajamos, bet ir kitos pajamos (išskyrus darbo santykių, dividendų ir individualios veiklos pajamas). Tai reiškia, kad jei gaunate ir palūkanų pajamų, ir kitų apmokestinamųjų pajamų, jos bus sumuojamos ir taikomi atitinkami 15% ir 20% tarifai (PMTĮ 6 straipsnis).
4. Palūkanos, išmokamos Lietuvos juridiniam asmeniui, apmokestinamos 15% arba 5% pelno mokesčio tarifu.
5. Palūkanos, išmokamos juridiniam asmeniui, kuris yra įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, neapmokestinamos (PMTĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
6. Palūkanos, išmokamos juridiniam asmeniui, kuris nėra įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, apmokestinamos 10% pelno mokesčio tarifu (PMTĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
7. Fizinis asmuo akcininkas gali suteikti paskolą įmonei be palūkanų. Tokiu atveju nei akcininkui, nei įmonei nekyla mokestinių pasekmių.
Kai gaunate pajamas iš akcijų pardavimo, šios pajamos tampa objektu apmokestinimui. Apmokestinamas skirtumas tarp gautų pajamų ir akcijų įsigijimo kainos. Įsigijimo kaina apima visas išlaidas, priskiriamas akcijų įsigijimui, tokias kaip komisiniai, mokesčiai, ir kitos susijusios išlaidos.
**Pajamų Mokesčiai Gyventojams**
Gautos pajamos iš akcijų pardavimo, jei jos neviršija 120 VDU, bus apmokestinamos 15% tarifu. Bet jei jūsų pajamos viršija šį lygį, tarifas kyla iki 20%.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad norint nustatyti, ar pajamos neviršija 120 VDU, sumuojamos ne tik akcijų pardavimo pajamos, bet ir kitos gautos pajamos (išskyrus darbo užmokestį, dividendus ir pajamas iš IV). Jei turite ir akcijų pardavimo pajamas, ir kitų apmokestinamųjų pajamų, jos bus sumuojamos, ir bus taikomi atitinkami 15% arba 20% tarifai (GPMĮ 6 straipsnis).
Akcijų pardavimo pajamos, gaunamos gyventojo, yra priskiriamos B klasės pajamoms, kurias reikia deklaruoti ir sumokėti pajamų mokestį.
Akcijų pardavimo pelnas, neviršyjantis 500 EUR, neapmokestinamas (GPMĮ 17 straipsnio 30 dalis). Tačiau ši lengvata netaikoma, kai:
1. Akcijos pardavinėjamos išleidusiai įmonei;
2. Akcijos buvo įsigytos didinant įmonės įstatinį kapitalą iš įmonės lėšų (yra papildomų sąlygų);
3. Pajamos iš akcijų pardavimo gautos iš užsienio įmonių, kurios yra įregistruotos ar kitaip organizuotos specialiose teritorijose;
4. Kai akcijos yra laikomos perleistomis įmonės likvidavimo metu.
**Įmonių Mokesčiai**
Pajamos iš turto vertės padidėjimo (skirtumas tarp akcijų pardavimo ir įsigijimo kainų) apmokestinamos pelno mokesčiu, kuris gali būti 5% arba 15%.
Pajamos iš turto vertės padidėjimo nėra apmokestinamos, jei patenkinami šie reikalavimai:
1. Įmonė, kuri pardavinėja akcijas, yra įregistruota ar kitaip organizuota Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria yra sudaryta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.
2. Akcijas perleidžianti įmonė turėjo daugiau kaip 10% įmonės, kurios akcijos perleidžiamos, balsus suteikiančių akcijų ne trumpiau kaip 2 m. be pertraukų.
Ši lengvata netaikoma, kai akcijos perleidžiamos jas išleidusiai įmonei.
Juridiniams asmenims, turintiems ir eksploatuojantiems įmonės transporto priemones, svarbu žinoti keletą dalykų apie šių automobilių naudojimosi tvarką ir sunaudojamo kuro apskaitą. LR Aplinkos ministras 2021 m. gegužės 26 d. išleido įsakymą Nr. D1-324, nuo kurio ir atsispirsime pristatydami tvarkos aprašą, kuriuo vadovaujantis taršos mokesčio mokėtojai privalės vykdyti mobiliųjų taršos šaltinių sunaudojamo kuro apskaitą.
Visų pirma, derėtų patikslinti kam taršos mokestis negalioja. Kadangi jis taikomas tik juridiniams asmenims (AB, UAB, MB, valstybės, savivaldybės ir viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir pan.), mokesčio mokėti ir sunaudoto kuro apskaitos daryti nereikės jeigu esate fizinis asmuo – pavyzdžiui, užsiimate individualia veikla pagal pažymą arba verslo liudijimą.
Visiems kitiems, t.y. juridiniams asmenims, degalų apskaita yra vykdoma kiekvienai transporto priemonei atskirai pagal:
Transporto priemonės rūšį – ne keliais judantys mechanizmai; kelių, geležinkelių, vandens, oro transporto priemonės (išskyrus keleiviams ir kroviniams vežti skirtą oro transportą).
Naudojamų degalų rūšį (benzinas, dyzelinas, mazutas, gazolis, gamtinės dujos, naftos dujos, žibalas ir kt.).
Tad kokią gi informaciją šio mokesčio mokėtojams reikės turėti? Pasak įsakymo, šią:
Per mokestinį laikotarpį naudotų transporto priemonių skaičių, kiekvieno automobilio amžių kalendoriniais metais ir naudojamų degalų rūšį.
Per mokestinį laikotarpį įsigytų kiekvienos rūšies degalų kiekį litrais, įskaitant ir degalus įsigytus užsienyje, jeigu jie yra naudojami Lietuvoje.
Kiekvienos transporto priemonės sunaudotų degalų kiekį litrais ir tonomis. Svoris skaičiuojamas pagal gamintojo išduotame degalų kokybės pažymėjime nurodytą degalų tankio vertę. Tokio pažymėjimo neturint, perskaičiuoti degalus iš litrų į tonas yra naudojami įsakymo nustatyti koeficientai: 0,89 mazutui, 0,84 dyzelinui ir gazoliui, 0,8 žibalui, 0,75 benzinui, , 0,69 suslėgtoms gamtinėms dujoms, 0,54 suskystintoms naftos dujoms. Pavyzdžiui, sunaudojus 2000 litrų dyzelino, svoris tonomis skaičiuojamas taip: 2000 x 0,84 = 1680 kg = 1,68 t. Naudojant benziną, svorio bus atitinkamai mažiau – šiuo atveju, 1,5 t.
Visa aukščiau paminėta informacija ir dokumentai privalo būti tvirtinami aplinkos taršos mokesčio mokėtojo (įmonės) vadovo arba jo įgalioto asmens (dažniausiai – įmonės apskaitą tvarkančio asmens). Patvirtinta informacija su visais dokumentais turės būti saugomi Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje, patvirtintoje Lietuvos vyriausiojo archyvaro, nustatytais terminais.
Aplinkos taršos mokesčio mokėtojas nurodytą informaciją ir dokumentus privalo pateikti degalų apskaitos kontrolę vykdantiems pareigūnams, šiems to pareikalavus. Na, o pačiai degalų apskaitai bus reikalingi šie dokumentai:
Įsakymo ir patvirtintos tvarkos išaiškinimas.
Lentelė sunaudotų degalų apskaitai.
Taigi, juridinių asmenų naudojamų transporto priemonių sunaudojamo kuro apskaita turi būti vykdoma kruopščiai, sistemingai ir pagal visus nurodytus reikalavimus. Aplinkos apsaugos pareigūnai gali bet kada pareikalauti įmonės pateikti atitinkamus dokumentus, o apskaitos nevykdant galite susidurti su nemalonumais. Primename, kad apskaitą daryti privaloma kiekvienai transporto priemonei, priklausančiai įmonei. Patogumo dėlei, rekomenduojame, kad tai darytų įmonės apskaitą tvarkantis asmuo. Daugiau apie įsakymą, įskaitant ir oro transporto priemonių kilimo ir tūpimo ciklų apskaitą, galite paskaityti oficialiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įmonėms ir jų vadovams neretai primena baubą. Ir tai jokiu būdu nereiškia, kad jos slepia mokesčius ar daro kažką netinkamai. Atsidurti VMI akiratyje paprasčiausiai gali būti nejauku, kadangi visada egzistuoja galimybė, kad vykdant įmonės apskaitą įsivėlė klaida dėl atidumo stokos.
O ar norėtumėte savo vadovaujamą įmonę pamatyti VMI akimis ir sužinoti, kokią riziką jūsų įmonės veikloje mato mokesčių administratorius? Dabar tai padaryti – itin paprasta, tinklalapio https://finpass.eu/home dėka. Prie šios savitarnos svetinės prisijungti gali kiekvienas įmonės vadovas, o joje pasiekiama informacija – išties išsami ir be galo naudinga.
Prisijungus prie savitarnos sistemos su Smart-ID, galėsite matyti savo įmonės rizikos vertinimą: žalia spalva – nėra rizikos, geltona – mažai rizikinga, raudona – rizikinga. Taip pat, matysite šią informaciją apie savo vadovaujamą įmonę:
Įmonės apskaitą tvarkantis asmuo.
Įmonės darbuotojai.
VMI inicijuotas išregistravimas iš PVM mokėtojų (jeigu toks yra).
Teismo apribojimai įmonės atstovui užimti vadovaujančias pareigas.
Pateikti prašymai įregistruoti į PVM mokėtojus (jei tokių yra).
Prievolinių deklaracijų pateikimas.
Deklaracijų pateikimas laiku.
Minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai.
Mokestinė nepriemoka ir mokestinė nepriemoka per 12 mėn. nuo įmonės įsteigimo.
Antstoliui perduoti mokestinės nepriemokos išieškojimai.
Vėlavimai sumokėti mokesčius.
Prašymai dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo.
Mokestinės paskolos sutarčių vykdymas.
Inicijuotas mokesčių išieškojimas iš sąskaitos.
Finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimas.
Šie duomenys yra matomi tik įmonių vadovams prisijungus su asmens tapatybę patvirtinančiomis sistemomis (Smart-ID ar mobiliuoju parašu), tačiau vadovas taip pat gali pasidalinti įmonės informacija ir su kitais asmenimis. Tokiu atveju yra suformuojamas ribotos trukmės leidimas, kuris išduodamas el. paštu. Tai – itin patogus būdas greitai pasidalinti aktualia įmonės informacija su potencialiais partneriais ar klientais bei įnešti taip vertinamo skaidrumo į naujai besiformuojančią draugystę.
Be to, „Finpass“ teikia ir kitų įmonių stebėjimo paslaugą. Tai – ypač naudinga siekiant greitai ir efektyviai gauti informaciją apie verslo partnerių įmonių pokyčius ar naujai atsirandančias rizikas. Nusprendę stebėti kitą įmonę, būsite nedelsiant informuojami apie:
Vadovybės pokyčius – direktoriaus, valdybos ar akcininkų pasikeitimus.
Finansinę informaciją – finansinės ataskaitos pateikimus, mokesčių ir skolų atsiradimą bei apmokėjimą.
Ekonominę informaciją – Pagrindines veiklos sritis, darbuotojų ir automobilių skaičius bei jų pokyčius.
Kredito rizikos informacija – kredito reitingas, prognozuojama bankroto tikimybė, patikimumo pasikeitimas, kredito limitas ir šios informacijos pokyčiai.
Rekvizitinės informacijos – įmonės pavadinimo, teisinės formos, PVM kodo, registracijos adreso – pokyčiai.
Kaip save apibūdina svetainės kūrėjas UAB „Finpass“ – „Mūsų vizija ir misija – tarptautiniu lygiu pripažintas fizinio ar juridinio asmens finansinis pasas, kuris privatiems asmenims bei smulkiam ir vidutiniam verslui padeda geriau suprasti ir įsivertinti savo, bei kitų subjektų finansinę situaciją, o verslo įmonėms paprasčiau aptarnauti klientus“.
Šiandien gyvename laikais, kuriais įmonių skaidrumas tampa viena svarbiausių jos charakteristikų. Tad pažvelkite į savo įmonę iš šalies ir pamatykite kaip ją mato potencialūs partneriai, klientai ir, žinoma, VMI.
Šiais metais atkeliauja nemažai pokyčių darbuotojams ir darbdaviams. Vieni jų pagerins sąlygas vaikus auginantiems ar artimuosius slaugantiems, kiti mažins kompensacijas, treti susiję su tam tikrais mokesčiais ir mokėjimais. Tam, kad būtumėte pasiruošę pokyčiams ir galėtumėte pilnai išnaudoti Darbo kodekse (DK) numatytomis naudomis, kviečiame susipažinti su 2022-ųjų metų naujovėmis.
Auginantiems vaikus ar slaugantiems artimuosius
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojo geresnės darbo sąlygos vaikų turintiems ir artimuosius slaugantiems darbuotojams. Apžvelkime pagrindinius pokyčius.
Mamadienis/tėvadienis. Vieną vaiką iki 12 m. auginantiems tėvams – džiugios naujienos. Nors anksčiau tokiems tėvams papildomi laisvadieniai nepriklausė, šių metų DK pokyčiai įpareigoja darbdavį jiems skirti vieną papildomą poilsio dieną per 3 mėnesius.
Čia derėtų prisiminti ir kitus, jau nuo anksčiau galiojančius, DK įpareigojimus: auginantiems neįgalų vaiką iki 18 m. arba du vaikus iki 12 m. priklauso po 1 papildomą poilsio dieną kiekvieną mėnesį, o auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 12 m. arba 2 vaikus iki 12 m., iš kurių vienas arba abu yra neįgalūs – 2 papildomos poilsio dienos kiekvieną mėnesį.
Taigi, priklausomai nuo to, kiek vaikų augina šeima, darbuotojui gali susidaryti nuo 4 iki 24 papildomų poilsio dienų per metus. Tačiau svarbu nepamiršti, kad šios dienos nėra sumuojamos ir negali būti perkeliamos į kitus mėnesius! Todėl, siekdami pasinaudoti DK numatytais tėvadienais/mamadieniais, tą daryti turite kiekvieną mėnesį (arba kartą per 3 mėnesius, jei auginate tik vieną vaiką iki 12 m.). Norėdami gauti numatytas poilsio dienas, darbdaviui turite pateikti vaikų amžių įrodantį dokumentą ir parašyti oficialių prašymą.
Nepilnas darbo dienos laikas, nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas. DK pokyčiai taip pat numato, kad dabar prašyti darbdavio taikyti nepilną darbo laiko normą gali ne tik slaugantys šeimos narius ar auginantys vaiką iki 3 m. Nuo šiol tokia galimybe pasinaudoti galės ir tie darbuotojai, kurie slaugo kartu su jais gyvenančius artimuosius arba augina vaiką iki 8 m.
Be to, pokyčiai įpareigoja darbdavį suteikti darbuotojui nemokamas atostogas slaugyti ne tik šeimos narį, bet ir kartu gyvenantį artimąjį. Taip pat, darbdavys privalės suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei jo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimės atveju, o darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti su tuo susijusiuose procesuose.
Lankstus ir nuotolinis darbas. Tiems, kurie dėl įvairių priežasčių gali dirbti tik nuotoliniu būdu, dabar taip pat numatomos žymiai palankesnės darbo sąlygos. Nors anksčiau darbdavys buvo įpareigotas tokius darbuotojus išleisti dirbti nuotoliu ne mažiau kaip penktadaliui darbo laiko normos, DK pokyčiai darbdavį įpareigoja (darbuotojui to pareikalavus) suteikti sąlygas dirbti nuotoliu visą darbo laiką. Tokia galimybe pasinaudoti gali:
Nėščiosios.
Neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos.
Darbuotojai, auginantys vaiką iki 8 m.
Darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m.
Darbuotojai, pateikę prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį arba kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.
Vienintelė išimtis yra taikoma tais atvejais, jei darbdavys įrodo, kad nuotolinio darbo sąlygų suteikimas darbuotojui sukeltų per dideles sąnaudas dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų.
Įvaikinusiems. Pagal naująją tvarką, įsivaikinę darbuotojai turės geresnes sąlygas gauti tėvystės atostogas. Anksčiau šios atostogos turėjo būti suteiktos per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo, dabar – per vieną mėnesį. Kita vertus, vaiko priežiūros atostogų reikės laukti atitinkamai ilgiau – darbdavys jas privalės suteikti nebe per mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo, o per tris mėnesius.
Darbo grafikas. DK numato, kad darbdavys privalo sudaryti darbo grafikus, kuriuose būtų nurodoma tiksli darbuotojų darbo laiko pradžia ir pabaiga, o jie, savo ruožtu, privalo dirbti vadovaudamiesi šiuo grafiku.
Apžvelgę jau įsigaliojusius DK pakeitimus, toliau susipažinsime su metų pabaigoje pasirodančiais pokyčiais, kurie, priešingai nei pirmieji, papildomų naudų neatneša.
Kompensacijos
Ne visi žino, kad dalis darbo užmokesčio gali būti mokama kaip kompensacija. Tai galioja kilnojamiems darbams ir darbui lauko sąlygomis, o kompensacija taip pat gali būti skiriama ir už transporto išlaidas. Ši dalis nėra apmokestinama GPM, nuo jos neskaičiuojamos ir socialinio draudimo įmokos. Nors iki šiol kompensacija negalėjo viršyti 50 proc. bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) dar 2021-aisiais pastebėjo, kad įmonės šia tvarka ėmė piktnaudžiauti ir dalį užmokesčio mokėti kompensacijomis net ir tiems darbuotojams, kurių darbo sutartyse nėra numatytos minėtos sąlygos.
Dėl šios ir kitų priežasčių, nuo 2022 m. lapkričio 1 d. darbuotojui mokamos kompensacijos dalis negalės viršyti 30 proc. bazinio darbo užmokesčio, o nuo 2023 m. birželio 1 d. tokios kompensacijos bus visiškai panaikintos.
Grynieji pinigai ir atvirkštinis PVM
Nuo šių metų lapkričio 1 d. kinta ir piniginių atsiskaitymų tvarka fiziniams bei juridiniams asmenims. Mokėjimus grynaisiais pinigais bus galima atlikti tik iki 5000 Eur, sumą skaidyti draudžiama, o atsiskaitymai dalimis ir periodiniai mokėjimai bus sumuojami bei taip pat negalės viršyti numatytos ribos, išskyrus tuos atvejus, kai sandoris bus sudarytas iki 2022 m. spalio 31 d. – tokiais atvejais sandorių užbaigimas bus galimas pagal jų sudarymo dieną numatytus teisės aktus.
Naujajai tvarkai taip pat numatomos kelios išimtys. Atsiskaityti grynaisiais pinigais didesnėmis nei 5000 Eur sumomis bus leidžiama, jeigu mokėjimo vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai negali suteikti mokėjimo sąlygų kitokiu būdu (pavyzdžiui, yra laikinai sutrikęs mokėjimo paslaugų teikimas), o sandoris įpareigoja atsiskaityti nedelsiant. Tiesa, apie šiuos atvejus bus privaloma pranešti VMI per 10 dienų.
Paskutinis pokytis, o jei tiksliau, jau įvestos tvarkos pratęsimas, yra susijęs su atvirkštiniu PVM. Primename, kad atvirkštinis PVM – tai PVM apmokestinimo būdas, kuriuo jį į valstybės biudžetą sumoka pirkėjas, atsiskaitantis už prekes ar paslaugas, o ne pardavėjas. Stebint tendenciją, kad įmonės neretai nesumoka PVM, atvirkštinio PVM taikymas mobiliesiems telefonams, planšetiniams ir nešiojamiems kompiuteriams yra pratęsiamas iki 2026 m. gruodžio 31 d.
Nuo 2022 m. darbo užmokestį draudžiama mokėti grynaisiai pinigais, tačiau, svarbu žinoti, kad darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, taip pat dienpinigių ir komandiruotės išlaidų kompensacijų mokėjimo grynaisiais pinigais tais atvejais, kai darbuotojo darbo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du VDU dydžiai, jeigu kartu tenkinama sąlyga – pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra (DK 33 straipsnio 4 dalis). Be to, kolektyvinėse sutartyse, sudaromose nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu, įtvirtintomis darbo teisės normomis galima nukrypti nuo DK ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus tam tikras išimtis, jeigu kolektyvine sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra. Teritorinėse kolektyvinėse sutartyse ir šakos kolektyvinėse sutartyse leidžiama susitarti dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, taip pat dienpinigių ir komandiruotės išlaidų kompensacijų mokėjimo grynaisiais pinigais, jeigu kartu tenkinama sąlyga – pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra (DK 193 straipsnio 3 dalis). Taigi, visais kitais atvejais darbo užmokestis ir visos kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo nurodytą asmeninę mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Nurodyta, kaip skaičiuoti atostoginius, kai darbuotojams taikoma suminė darbo laiko apskaita. Paaiškinta, kas yra įmonės darbo (pamainos) darbo grafikas. Pateiktas sąrašas išmokų, kurios į VDU neįtraukiamos: įvairios išmokos ir premijos švenčių ar jubiliejų progomis, išeinant į pensiją ar užtarnauto poilsio.
Svarbiausi Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo taisyklių (LRV 2017-06-21 nutarimas Nr. 496) pakeitimai:
– atostoginiai darbuotojams, kurie dirba suminės darbo laiko apskaitos režimu, apskaičiuojami taip: kai atostogos suteikiamos savaitėmis, VDU mokamas pagal tam darbuotojui nustatytą darbo laiką normą (Aprašo 6 p.).
Šis skaičiavimo būdas leis išvengti darbuotojų piktnaudžiavimo renkantis atostogų datas, o tais atvejais, kai į darbuotojo atostogas įeina savaitgalis, darbuotojui bus garantuoti atostoginiai. Iki šiol darbuotojai tokiais atvejais dažnai likdavo be jokio atlyginimo.
Kad būtų galima taikyti šį atostoginių apskaičiavimo būdą, darbuotojo darbo sutartyje turėtų būti nustatyta darbo laiko norma (kiek jis vidutiniškai turi dirbti, pavyzdžiui, per savaitę, kad atliktų savo darbą pagal darbo sutartį) ir jo atostogos turi būti skaičiuojamos (suteikiamos) savaitėmis ar bent jau kalendorinėmis dienomis, t. y. turi būti vykdomi DK reikalavimai dėl darbo laiko normos nustatymo (DK 112 str. 1 ir 2 d.) ir atostogų suteikimo savaitėmis, kai darbuotojas dirba kitokiu darbo laiko režimu nei 5 ar 6 darbo dienų savaitė (126 str. 2 d.).
Beje, šis atostoginių apskaičiavimo būdas bus patogus ir tais atvejais, kai suminė darbo laiko apskaita netaikoma, bet darbuotojui atostogos pagal DK 126 str. 2 dalį turi būti suteikiamos savaitėmis, nes jis dirba mažiau nei 5 darbo dienas arba skirtingą darbo dienų skaičių per savaitę;
– įmonės darbo (pamainos) darbo grafikas suprantamas kaip darbdavio administracijos darbo grafikas (Aprašo 2 p.). Jis VDU taisyklėse nustatytais atvejais naudojamas apskaičiuojant darbuotojo vidutinį atlyginimą;
– skaičiuojant VDU neįtraukiamos piniginės išmokos (premijos), „mokamas Darbo kodekse nustatytų švenčių dienų progomis, gyvenimo ir tarnybos metų jubiliejinių sukakčių progomis, įgijus teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją arba kompensacinę išmoką (profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams) ir savo noru nutraukiant darbo sutartį, atsistatydinant iš pareigų arba atleidžiant iš pareigų dėl amžiaus, tarnybos pratęsimo termino pabaigos arba negalėjimo dirbti pagal įgytą specialybę“ (Aprašo 3.5 p.);
– padaryti redakcinio techninio pobūdžio pakeitimai dėl mėnesinių premijų įtraukimo į VDU. Tokių premijų įtraukimas apskaičiuojant VDU nesikeitė, pasikeitė VDU taisyklių vieta, kurioje jos yra aprašytos. Mėnesinės premijos perkeltos į Aprašo 3.4 punktą.
Patvirtinta supaprastinta „Sodros“ įmokų, baudų ir delspinigių, nesumokėtų už laikotarpį nuo 2020-03-16, atidėjimo tvarka. Draudėjai dėl įmokų atidėjimo kreipsis į „Sodros“ teritorinius skyrius, atidėjimas bus įforminamas sprendimu, nesudarant sutarčių ir neteikiant papildomų dokumentų. Tokia tvarka bus taikoma nesumokėtoms įmokoms už laikotarpį nuo karantino pradžios, iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino pabaigos.
Šiuo metu „Sodros“ įmokų nemokančios įmonės, kurios įtrauktos į VMI sudarytus nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašus, atskirai kreiptis dėl „Sodros“ įmokų atidėjimo, iki pasibaigs karantinas, neprivalo. Taikomas vieno langelio principas ir mokėjimo lengvatos (neskaičiuojami delspinigiai ir nevykdomas priverstinis išieškojimas) taikomos tiek mokesčiams, tiek ir „Sodros“ įmokoms.
VSDĮ 19-1 straipsnyje patvirtinta supaprastinta tvarka bus taikoma kreipiantis į „Sodrą“ dėl įmokų, nesumokėtų nuo karantino paskelbimo dienos, atidėjimo:
– nepriklausomai nuo draudėjo prašomos atidėti sumos, sprendimus priims Fondo valdybos teritoriniai skyriai. Jie neteiks Fondo tarybai skolos mokėjimo atidėjimo dokumentų, net jeigu skolos suma bus didesnė kaip 30 000 €;
– skolos mokėjimas atidedamas Fondo valdybos teritoriniams skyriams priimant sprendimus ir mokėjimo atidėjimo sutartys su draudėjais nebus sudaromos;
– kai draudėjas kreipiasi į Fondo valdybos teritorinį skyrių, pateikdamas prašymą atidėti skolos mokėjimą, iš jo nereikalauja papildomų dokumentų;
– pagal šią tvarką draudėjai turi teisę prašyti atidėti skolos mokėjimą už laikotarpį nuo karantino pradžios (2020-03-16), iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino pabaigos;
– palūkanos už laiku nesumokėtą atidėtos skolos sumą, taip pat delspinigiai už laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas neskaičiuojami už laikotarpį nuo karantino pradžios, iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino pabaigos.
